Kolegialūs organai - VKC | Valdymo koordinavimo centras

Apie kolegialius organus

KOLEGIALIŲ ORGANŲ SUDARYMAS

Kolegialūs priežiūros ar valdymo organai (kolegialūs organai) laikomi viena iš svarbiausių efektyvios valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysenos dalių. Šių organų sudarymui bei veiklos principams pasauliniuose VVĮ valdysenos standartuose taikomas ypač didelis dėmesys. Kolegialių organų funkcijos suprantamos kaip būtinos siekiant užtikrinti profesionalią ir kokybišką vadybą bei apribojant tiesioginę politinę įtaką valstybės valdomoms įmonėms. Pasauliniai standartai nurodo, kad valstybė turi siekti, jog VVĮ kolegialūs organai būtų depolitizuoti, turėtų pakankamą autonomiją efektyviam savo funkcijų įgyvendinimui bei būtų sudaryti vadovaujantis skaidrios ir profesionalios atrankos principais.

Siekiant įgyvendinti šias nuostatas, Lietuvoje VVĮ kolegialių organų sudėties ir atrankos principai yra detaliai įtvirtinti teisės aktuose. Pagrindinis teisės aktas, formuojantis atrankos procedūras bei nustatantis VVĮ kolegialių organų sudėties principus, yra Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas (Atrankos gairės), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631. Atrankos gairėse valstybė yra įtvirtinusi esminius principus:

Autonomiškumas. Tai apima nepriklausomų kolegialaus organo narių paskyrimą bei apribojimus valstybės politikams dalyvauti šių organų veikloje. Visoms VVĮ taikomas reikalavimas, kad tiesiogiai akcininko (savininko) renkamame kolegialiame organe nepriklausomumo kriterijus atitinkantys nariai sudarytų ne mažiau kaip pusę kolegialaus organo narių. Tuo tarpu valstybės politikai ar politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai į VVĮ kolegialius organus skiriami būti negali.
VVĮ kolegialūs organai sudaromi remiantis kompetencijų principų bei atsižvelgiant į konkrečios VVĮ veiklos specifiką ir strateginius tikslus. Teisės aktuose numatyta, kad VVĮ kolegialus organas privalo turėti tinkamas kompetencijas strateginio planavimo ir valdysenos srityje, finansų valdymo srityje bei ūkio šakos, kurioje veikia VVĮ, srityje. Kitos reikalingos kompetencijos formuojamos pagal individualų poreikį. Remiantis šiuo principu vykdoma kolegialaus organo narių atranka.
Profesionali ir skaidri atranka. Nepriklausomų narių atrankai taikomos detalios atrankos procedūros, apimančios žingsnius nuo atrankos iniciavimo iki paskyrimo kolegialaus organo nariu. Nustatytos atrankos procedūros yra viešos bei vadovaujasi detalaus kandidatų patikrinimo principu, kai kandidatą įvertina tiek profesionali atrankų agentūra, tiek specialiai atrankai sudaryta atrankos komisija.
Įgalinta. Valstybės valdomų bendrovių (VVB) kolegialių organų funkcijos nesiskiria nuo pasaulinių valdysenos praktikų, t. y. šie organai vadovaujasi visuotinai pripažįstamais korporatyvinės valdysenos principais: skiria ir atšaukia įmonės vadovą, tvirtina įmonės strategiją bei vykdo įmonės strategijos įgyvendinimo priežiūrą. Šiuo metu apribotos yra valstybės įmonių (VĮ) teisinį statusą turinčių VVĮ valdybų funkcijos, kurios daugiau veikia tik kaip patariamieji organai.

Siekiant užtikrinti, kad VVĮ nuosavybės funkcijos būtų atskiros nuo sektoriaus, kuriame veikia įmonė, reguliavimo funkcijų, į VVĮ kolegialius organus negali būti skiriami asmenys, kurių veikla ir atliekamos funkcijos yra susijusios su tos ūkio šakos, kurioje veikia įmonė, politikos formavimu.

Atsižvelgiant į VVĮ veiklos reikšmingumą, kolegialūs organai privalo būti sudaryti viešojo intereso įmonėse (dažniausiai tai didelių įmonių kategorijai priskiriamos VVĮ) bei įmonėse, kurios pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą priskiriamos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms. Kitos valstybės valdomos įmonės kolegialius organus gali sudaryti pasirinktinai. Valstybės valdomose bendrovėse gali būti sudarytos tiek stebėtojų tarybos, tiek valdybos (remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis), valstybės įmonėse (VĮ) – gali būti sudaromos tik valdybos.

REIKALAVIMAI KOLEGIALIŲ ORGANŲ NARIAMS

VVĮ kolegialūs organai sudaromi remiantis kompetencijų principu, t. y. kolegialus organas turi būti formuojamas taip, kad turėtų visas svarbiausias kompetencijas efektyviam darbui. Atrankos gairėse yra numatyti esminiai reikalavimai, kokius kriterijus turi atitikti į VVĮ kolegialų organą skiriami nariai. Šie kriterijai skirstomi į tris grupes:

Bendrieji reikalavimai. Šie reikalavimai susiję su kolegialaus organo narių išsilavinimu, nepriekaištinga reputacija ir interesų konfliktų valdymu.
Nepriklausomumo reikalavimai. Nepriklausomumo reikalavimai didžiąja dalimi taikomi tik kandidatams į nepriklausomus narius. Šiais reikalavimais siekiama, kad kolegialaus organo narys nebūtų susijęs su valstybei atstovaujančia institucija (ar kitais VVĮ akcininkais), kurios pavaldume yra VVĮ, nebūtų susijęs su pačia VVĮ, į kurios kolegialų organą kandidatuoja, nebūtų VVĮ auditorius bei nebūtų susijęs su kitais tos VVĮ kolegialiame organe veikiančiais nepriklausomais nariais.
Specialieji reikalavimai. Šie reikalavimai remiasi kompetencijų sudarymo principu, t. y. nustatomi atsižvelgiant į konkrečius įmonės poreikius bei gali skirtis priklausomai nuo ieškomų kompetencijų. Įprastai specialieji reikalavimai apima vadybos, finansų valdymo, strateginio planavimo ir ūkio šakos, kurioje veikia VVĮ, kompetencijas. Pagal VVĮ poreikius gali būti įtraukiamos ir kitos kompetencijos.

Specialiųjų reikalavimų kandidatams nustatymas yra vienas iš ypač svarbių kolegialaus organo suformavimo komponentų, todėl remiantis Vyriausybės nustatyta VVĮ valdysenos politika, į šių reikalavimų nustatymą įtraukiamos didžiausias atitinkamas kompetencijas ir žinias turinčios institucijos ir įstaigos:

Valstybei atstovaujanti institucija (akcininkas).
Profesionali išorinė atrankos agentūra.
Valdymo koordinavimo centras.
VVĮ kolegialus organas (jei atrankos metu yra sudarytas).
Valstybės valdoma įmonė.

Be teisės aktais numatytų reikalavimų, VVĮ kolegialių organų nariams taip pat keliami ir įprasti korporatyvinėje valdysenoje sutinkami lūkesčiai:

Lyderystė bei gebėjimas priimti sprendimus sudėtingose situacijose.
Vadybos žinios bei patirtis dirbant aukščiausio lygmens vadovų komandoje ar kolegialiuose organuose.
Aukštų etikos normų laikymasis.
Aukštas įsitraukimo lygis.
Gebėjimas dirbti komandoje bei atstovauti suinteresuotoms šalims.

KOLEGIALIŲ ORGANŲ VEIKLOS PRINCIPAI

Valstybės valdomų įmonių kolegialių organų veiklos principai nesiskiria nuo pasaulinių korporatyvinės valdysenos principų (taikomų ir privataus kapitalo įmonėse). Šie principai apima kolegialaus organo darbo organizavimo, įskaitant savo veiklos vertinimo, metinių veiklos planų sudarymo praktikas, strateginio lygmens sprendimų priėmimą, įmonės veiklos priežiūros užtikrinimą, komunikacijos su įmonės akcininku ir įmonės vadovu palaikymą bei periodinę atskaitomybę.

Dėl VVĮ kolegialiam organui suteikiamos autonomijos, ypač svarbus korporatyvinės valdysenos principų taikymas bei tinkamos komunikacijos tarp valstybei atstovaujančios institucijos (akcininko) ir kolegialaus organo palaikymas. Valstybė iš savo pusės komunikaciją palaiko per periodinius susitikimus su kolegialaus organo pirmininku bei per įmonei rengiamą Lūkesčių raštą. Lūkesčių raštas – svarbiausias formalizuotas dokumentas, kuriame apibrėžiami valstybės lūkesčiai ir sutariami veiklos principai. Iš kolegialaus organo reikalaujama periodinės atskaitomybės akcininkui tiek pristatant veiklos planus, tiek informuojant apie kolegialaus organo veiklą bei svarbiausius sprendimus ar įvykius, susijusius su įmone.

Už kolegialaus organo veiklos organizavimą atsakingas yra pats kolegialus organas, tačiau keliami lūkesčiai, kad kolegialus organas vadovautųsi korporatyvinės valdysenos principais bei užtikrintų efektyvią veiklą. Viena iš tokių praktikų – periodinis ir struktūruotas savo veiklos vertinimas. Savo veiklos vertinimas pasaulinėje praktikoje išskiriamas kaip viena pagrindinių priemonių valdybų veiklos tobulinimui ir vertinimui. Kiekvienais metais VVĮ kolegialūs organai turi atlikti struktūruotą savo veiklos vertinimą, kurio metu identifikuotų kolegialaus organo veiklos trūkumus bei sudarytų veiksmų planą šiems trūkumams šalinti. Savo veiklos vertinimo procesą inicijuoja ir įgyvendina pirmininkas, kuris priima sprendimą dėl metodų, kuriais bus remiamasi atliekant vertinimą, dėl procedūrų atlikimo bei rezultatų apibendrinimo ir pristatymo akcininkui (valstybei atstovaujančiai institucijai).

Valdybos savo veiklos vertinimo gairės

Valdybos savo veiklos vertinimo forma

Iš kolegialaus organo narių tikimasi, kad kiekvienas narys tinkamai įsitrauks į kolegialaus organo veiklą bei galės skirti pakankamai laiko savo funkcijų įgyvendinimui. Įsitraukimo lygis priklauso nuo įmonės veiklos specifikos ir esamos situacijos, tačiau kolegialus organas posėdžius turėtų organizuoti mažiausiai bent kartą per ketvirtį, o kolegialaus organo narys turėtų galėti skirti bent 2-3 dienas, o pirmininkas bent 3-4 dienas per mėnesį.

Įprastai VVĮ stebėtojų taryba ar valdyba renkama ketverių metų kadencijai. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai gali būti perrinkti ir antrai kadencijai, kitų narių kadencijų skaičius nėra ribojamas. Visi kolegialaus organo kadencijos eigoje renkami nariai skiriami tik iki sudaryto kolegialaus organo kadencijos pabaigos.

Kolegialių organų veiklos vertinimo gairės

VKC parengtos kolegialių organų veiklos vertinimo gairės

Peržiūrėti

KOLEGIALIŲ ORGANŲ NARIŲ ATLYGIS

VVĮ nepriklausomiems kolegialių organų nariams yra mokamas atlygis, kurį nustato valstybei atstovaujanti institucija (arba visuotinis akcininkų susirinkimas). Atlygis, priklausomai nuo valstybės valdomos įmonės, gali reikšmingai skirtis. VVĮ kolegialių organų narių atlygio politika, priklausomai nuo įmonės teisinės formos, reguliuojama dvejais Vyriausybės nutarimais: valstybės valdomų bendrovių (VVB) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, o valstybės įmonių (VĮ) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1092 „Dėl Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybų narių atlygio skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir valdybos narių civilinės atsakomybės draudimo“.

Valstybės įmonių (VĮ) valdybų nariams taikoma valandinė apmokėjimo sistema, valdybos nariai pildo veiklos ataskaitas, o už dirbtas valandas atlyginama pagal valandinį įkainį (įkainį nustato įmonę valdanti valstybei atstovaujanti institucija). Valdybos nario atlygis negali būti didesnis nei 1/5 įmonės vadovo darbo užmokesčio. Kolegialių organų nariams, kurie yra valstybės tarnautojai ar VAI darbuotojai, mokamas atlygis – ne mažiau kaip 1/8 ir ne daugiau kaip 1/4 vadovui mokamo atlygio. Prie sutartinio atlygio papildomai gali būti kompensuojamos patirtos kelionės išlaidos.

Valstybės valdomų bendrovių (VVB) kolegialių organų nariams gali būti taikomos skirtingos veiklos apmokėjimo praktikos – gali būti mokama už dirbtas valandas, dalyvautus posėdžius arba mokamas fiksuotas metinis atlygis (sprendimą priima įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas). Vyriausybės nustatytoje politikoje rekomenduojama, kad kolegialaus organo pirmininko atlygis sudarytų ne mažiau 1/3 bendrovės vadovui nustatyto atlygio, o kitų narių – ne mažiau 1/4 tokio atlygio. Prie sutartinio atlygio papildomai gali būti kompensuojamos patirtos kelionės ir kitos sutartinės išlaidos.

Kolegialaus organo pirmininkui už papildomas pareigas dažniausiai mokamas didesnis atlygis nei kitiems kolegialaus organo nariams. Už darbą kolegialaus organo komitetuose (jei tokie sudaryti) taip pat mokamas papildomas atlygis.

Su VVĮ kolegialių organų nariais sudaromos kolegialaus organo nario veiklos sutartys, kuriose apibrėžiamos nario atsakomybės ir pareigos bei atlygio ir kitų kompensacijų klausimai.

Kolegialių organų narių atrankos konkursai

Žemiau pateikiama informacija apie vykdomas valstybės valdomų įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių atrankas. Pateikiame informaciją apie atrankas į valdybų, komitetų ir stebėtojų tarybų narius.

Iškilus klausimams – kreipkitės:

Dėl skelbimų talpinimo

Dovilė Juškevičienė

Administratorė

+370 620 73679 dovile.juskeviciene@governance.lt

Dėl atrankų organizavimo

Jokūbas Niedvaras

Projektų vadovas

+370 611 63766 jokubas.niedvaras@governance.lt

Konsultacijos KO atrankų organizavimo klausimais

Valstybės valdomų įmonių skelbiamos atrankos

Skelbiama UAB „Toksika“, kuri yra licencijuota pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonė, 2 (dviejų) nepriklausomų valdybos narių atranka. Pretendentai dokumentus turi pateikti iki 2025 m. balandžio 14 d. (imtinai). Atrankos skelbimą rasite čia.

Skelbiama AB „Detonas“, kurio paskirtis – teikti kokybiškas sprogdinimo ir gręžimo darbų paslaugas, direktoriaus(-ės) atranka. Pretendentai dokumentus turi pateikti iki 2025 m. balandžio 4 d. (imtinai). Atrankos skelbimą rasite čia.

Skelbiama AB Giraitės ginkluotės gamyklos, kurios pagrindinė veiklos sritis yra karinės ir civilinės amunicijos gamyba, generalinio direktoriaus(-ės) atranka. Pretendentai dokumentus turi pateikti iki 2025 m. balandžio 7 d. Atrankos skelbimą rasite čia.

***Dalyvaudami atrankose, vadovaukitės skelbime ir jo prieduose nurodyta informacija

Savivaldybių valdomų įmonių skelbiamos atrankos

Skelbiama UAB „Lazdijų šiluma“, kurios pagrindinė veikla – tiekti vartotojams karštą vandenį, karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra, šilumos vartotojų pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, direktoriaus(-ės) atranka. Pretendentai dokumentus turi pateikti iki 2025 m. balandžio 11 d. (imtinai). Atrankos skelbimą rasite čia.

***Dalyvaudami atrankose, vadovaukitės skelbime ir jo prieduose nurodyta informacija

Gauti informaciją apie atrankas

Jei esate nepriekaištingos reputacijos aukšto lygio vadovas (-ė) ar savo srities profesionalas (-ė), savo įgūdžiais bei žiniomis galite padėti valstybei ir (ar) savivaldybėms įgyvendinti strateginius tikslus jų valdomose įmonėse, kviečiame rašyti mums elektroniniu paštu ir mes Jus informuosime apie kolegialių valdymo ir priežiūros organų atrankų konkursus.

Jei pageidaujate gauti informaciją tik apie valstybės ar tik apie savivaldybių valdomų įmonių atrankas, prašome tai pažymėti laiške.

Informavimo apie atrankas privatumo politika

Parašykite mums

Skyrimo procedūra

Valstybės valdomų įmonių kolegialūs organai sudaromi laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos atrankų politikos (Atrankos gairės). Atrankos gairėse yra apibrėžtas visas atrankos procesas nuo kvalifikacinių kriterijų kandidatams nustatymo iki interviu su kandidatais bei atrankos laimėtojų paskyrimo į VVĮ kolegialius organus. Gairėse taip pat numatyti procedūrų terminai bei įvardinti jose dalyvaujantys asmenys bei jų funkcijos. Taikoma atrankos politika vadovaujasi šiais principais:

Vieša ir aiški tvarka. Taikomos atrankos procedūros yra aiškiai išdėstytos Atrankos gairėse, kurios yra viešos ir prieinamos visoms suinteresuotoms šalims.
Į kompetencijas orientuota atranka. Atrankos vykdomos pagal kolegialaus organo kompetencijų poreikius, t. y. prieš pradedant kandidatų paiešką nustatomi ir suformuojami aiškūs kvalifikaciniai kriterijai kiekvienai iš kolegialaus organo pozicijų.
Profesionali kandidatų patikra. Atrankos procese yra numatyti trys kandidatų patikros etapai, kurių metu kandidatus įvertina profesionali ir nepriklausoma atrankų agentūra, specialiai atrankai suformuota atrankos komisija bei atitinkamos tarnybos.
Konfidencialumas viso atrankos proceso metu. Atrankos procedūrų metu, informacija apie kandidatus neatskleidžiama jokioms trečiosioms šalims.

Kandidatų į nepriklausomus kolegialaus organo narius atrankos yra viešos, o jose gali dalyvauti visi nustatytus atrankos kriterijus atitinkantys kandidatai. Be viešos atrankos taip pat vykdoma ir tiesioginė kandidatų paieška („galvų medžioklė“), kurią įgyvendina profesionalios atrankų agentūros.

Informacija apie taikomas atrankos procedūras
(kandidatams į nepriklausomus narius)

Atrankų politika taikoma valstybės valdomų įmonių bei jų dukterinių įmonių tiesiogiai akcininko (savininko) renkamam (skiriamam) kolegialiam priežiūros ar valdymo organui. Jei įmonėje sudaryta stebėtojų taryba ir valdyba, atrankų politikos nuostatos taikomos tik stebėtojų tarybai.

Atrankos gairės

LRV 2015 m. birželio 17 d. Nutarimas Nr. 631 „Dėl Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą parinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo”

Peržiūrėti

Kolegialių organų atrankos vykdymo gairės

VKC parengtos kolegialių organų atrankos vykdymo gairės

Peržiūrėti

Atrankos dokumentų šablonai

Pavyzdiniai kolegialių organų atrankose taikomi dokumentų šablonai (Word formatu)

Peržiūrėti

Valdybų nariai

Laikantis Nuosavybės gairių nuostatų, valdybos (arba stebėtojų tarybos) privalo būti suformuotos visose viešojo intereso VVĮ arba VVĮ, kurios priskiriamos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms. Kitose VVĮ kolegialūs organai gali būti nesudaromi.

2025 metų kovo pradžioje valdybos buvo suformuotos 33 iš 33 VVĮ.

Valstybės valdomų bendrovių (VVB) valdybose, laikantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų, turi būti ne mažiau kaip 3 valdybos nariai, o valstybės įmonėse (VĮ), laikantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatų, privalo būti ne mažiau kaip 5 valdybos nariai. Atrankos gairės taip pat numato, kad ne mažiau nei ½ visų VVĮ valdybos narių (jei įmonėje nesudaryta stebėtojų taryba) turi atitikti nepriklausomumo kriterijus. Valstybės įmonėse (VĮ) taip pat privaloma, kad ne mažiau nei 1/5 visų valdybos narių sudarytų darbuotojų atstovai.

2025 m. kovo 3 d. duomenimis, valstybės valdomose įmonėse iš viso buvo 147 valdybos narių vietos, kurias užėmė 135 nariai (dalis valdybos narių veikia daugiau nei vienoje VVĮ valdyboje). Nepriklausomi valdybų nariai sudarė 60% visų narių. Visą VVĮ valdybų narių sąrašą (su pažymėtais nepriklausomais valdybų nariais) galite rasti dokumente žemiau.

Valdybos narių sąrašas (2025 metų kovo pradžioje)

Stebėtojų tarybų nariai

Stebėtojų tarybos gali būti sudarytos tik valstybės valdomose bendrovėse (VVB), valstybės įmonėse (VĮ) stebėtojų tarybos nesudaromos. VVĮ valdysenos politika nenumato prievolės sudaryti stebėtojų tarybas nei vienoje VVĮ.

2025 metų kovo pradžioje stebėtojų tarybos buvo suformuotos 4 iš 33 VVĮ.

VVĮ stebėtojų tarybose, laikantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų, turi būti ne mažiau nei 3 ir ne daugiau nei 15 stebėtojų tarybos narių. Atrankos gairės taip pat numato, kad ne mažiau nei ½ visų VVĮ stebėtojų tarybos narių turi atitikti nepriklausomumo kriterijus.

2025 m. kovo 3 d. duomenimis, iš viso buvo 22 VVĮ stebėtojų tarybos narių vietos, šias vietas užėmė 22 nariai. Nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai sudarė 64% visų narių. Visą VVĮ stebėtojų tarybų narių sąrašą (su pažymėtais nepriklausomais stebėtojų tarybų nariais) galite rasti dokumente žemiau.

Stebėtojų tarybų narių sąrašas (2025 metų kovo pradžioje)