Valdysenos indeksas

Metodika

VVĮ gerosios valdysenos indekso metodika remiasi EBPO valdysenos principais bei VVĮ valdyseną Lietuvoje formuojančiais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. Siekiant pilnavertiško VVĮ vertinimo, Indekso metodika papildyta ir kitomis pasaulinėmis valdysenos praktikomis, kurios nebūtinai yra išdėstytos nacionaliniuose teisės aktuose. Dėl šios priežasties, VVĮ gerosios valdysenos indekso metodika yra platesnė nei tik atitikties nacionalinės VVĮ valdysenos politikai vertinimas.

Indekso metodiką bei jos pakeitimus nustato Valdymo koordinavimo centras. Metodika kasmet peržiūrima bei atnaujinama tiek siekiant reaguoti į pokyčius VVĮ veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose ar besikeičiančiose valdysenos praktikose, tiek siekiant didinti Indekso patikimumą ir pajėgumą kokybiškai atspindėti VVĮ valdyseną.

VVĮ gerosios valdysenos indekso metodika yra vieša bei kasmet atnaujinama pagal įvykusius pasikeitimus. Su aktualia Indekso metodika ir valdysenos vertinimo principais galima susipažinti žemiau pateiktame dokumente (tik lietuvių k.).

Indekso rezultatai

Šiemet jau skaičiuojam 12 Indekso gyvavimo metus.  VVĮ valdysenos lygis stabiliai auga ir antrus metus iš eilės bendras viso VVĮ portfelio vertinimas yra teigiamas.

Skaidrumo dimensija antrus metus iš eilės įvertinta teigiamai (A įvertinimas). Padaryta pažanga ir per pastaruosius metus matomi reikšmingiausi pokyčiai atskaitomybės srityje. Metiniai pranešimai/metinės veiklos ataskaitos yra viena iš pagrindinių atskaitomybės formų, todėl juose atskleidžiamai informacijai skiriamas ypatingai didelis dėmesys ir net 88 proc. įmonių Metinių pranešimų/metinių veiklos ataskaitų yra įvertinti teigiamai. Atitinkamai gerėja ir duomenų atskleidimas VVĮ interneto svetainėse. Teigiamą pokytį lemia VKC vykdoma intensyvi šių sričių priežiūra, teikiamos konsultacijos bei aiškiau suformuoti VVĮ atskaitomybės principai. Visos VVĮ audituoja metines finansines ataskaitas ir nei viena įmonė nesulaukė modifikuotos audito išvados. Taip pat VVĮ reguliariai keičia nepriklausomus auditorius. Šių metų Indekse matoma pažanga rengiant Tvarumo ataskaitas. Jeigu ankstesniais metais tik 17 VVĮ ataskaitos buvo įvertintos teigiamai, šiais metais tokių ataskaitų jau 21, o šešių VVĮ Tvarumo ataskaitos pelnė aukščiausią įmanomą balą. Visgi Tvarumo ataskaitų kriterijus bendrame kontekste vis dar atsilieka. Dauguma VVĮ vis dar stipriai atsilieka nuo geriausių pasaulinių praktikų, dažnai vykdomos iniciatyvos neturi aiškios krypties ir nesisieja su svarbiausiais įmonės daromais poveikiais. Taip pat trūksta sisteminio požiūrio bei tvarumo iniciatyvų integracijos į veiklos strategiją bei kasdienę įmonės veiklą. Specialiųjų įpareigojimų srityje taip pat juntama pažanga ir šis kriterijus pirmą kartą Indekso istorijoje įvertintas aukščiausiu teigiamu įvertinimu A+. Teigiamą pokytį lėmė, kad VKC vykdoma reguliari specialiųjų įpareigojimų peržiūra leido aiškiau identifikuoti vykdomus specialiuosius įpareigojimus, optimizuoti juos bei sumažinti vietų interpretacijoms. Iš visų Indekso kriterijų labiausiai atsilieka Tarptautinių sankcijų vertinimas, kuris siekia tik vidutinį B įvertinimą. Vertinimas parodė, kad tik dalis įmonių turi efektyvią vidaus kontrolės sistemą ir procesus sankcijoms įgyvendinti, o tai kelia riziką tarptautinių sankcijų pažeidimo atvejams.

Kolegialių organų dimensija pirmą kartą Indekso istorijoje įvertinta aukščiausiu teigiamu įvertinimu A+. Pirmą kartą Indekso vertinime fiksuojamas net penkių kolegialių organų dimensijoje esančių kriterijų aukščiausias teigiamas A+ įvertinimas, t. y. nepriklausomumo/ sudėties, kompetencijų, atrankos, funkcijų kriterijų ir komitetų. Vienas esminių profesionalios valdysenos elementų – autonomiškų ir kompetentingų valdybų sudarymas ir atranka. Šiuo metu visos VVĮ yra suformavusios valdybas, kuriuose daugumą ar bent pusę narių sudaro nepriklausomi nariai ir tik vienoje įmonėje yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Siekiant tolimesnės VVĮ valdybų depolitizacijos, turi būti siekiama, kad kolegialiuose organuose nebūtų valstybės politikų ar politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Nepriklausomų narių pritraukimas padėjo pagerinti ir kitų kriterijų vertinimą: padidėjo šių organų įsitraukimas į įmonės veiklos priežiūrą (reguliariai ir visuotinai pradėti taikyti valdybos savo veiklos vertinimai, sudaromi valdybos metiniai veiklos planai ir visos valdybos veikia pagal patvirtintą darbo reglamentą). Visos didžiosios VVĮ (išskyrus vieną) yra suformavusios nepriklausomumo ir profesionalumo kriterijus atitinkančius audito komitetus. Poveikį valdybų vertinimui turi tai, kad valdybų atrankose geroji praktika kaip valdybų kompetencijų matricų pasitelkimas buvo taikytos ne visose įmonėse. Tai mažina vykdomų atrankų kokybę bei riboja galimybes suformuoti kiek įmanoma kompetentingesnius organus. Taip pat didelių iššūkių kyla siekiant užtikrinti valdybų veiklos tęstinumą, tik 23 valdybose veikė bent vienas narys iš ankstesnės kadencijos. Atskiro paminėjimo vertos ir valstybės įmonių teisinę formą turinčios įmonės. Šių įmonių valdybų funkcijos dėl esamų teisinių apribojimų yra reikšmingai suvaržytos bei neatitinka visuotinai pripažįstamų gerosios valdysenos principų.

Strateginio planavimo ir įgyvendinimo dimensija įvertinta taip pat teigiamai (A įvertinimas). Žymesni valdysenos pokyčiai per praėjusius metus šioje dimensijoje neužfiksuoti. VVĮ strateginių planų kokybė ir toliau dauguma atvejų įvertinta teigiamai (29 VVĮ). Tai ilgalaikio darbo tarp VKC ir VVĮ rezultatas. Taip pat visos įmonės yra gavusios valstybei atstovaujančių institucijų Lūkesčių raštus, kurie visų, išskyrus vienos įmonės, yra suderinti su VKC, o per 2023-2024 metus dalis šių raštų buvo peržiūrėta ir atnaujinta. VKC sukūrė VVĮ veiklos matavimo rodiklių koncepciją, kurios pagrindu tapo siekis atliepti pažangiausias EBPO šalių praktikas bei sukurti ir įdiegti efektyvesnę bei tikslesnę rezultatų vertinimo sistemą. Nuo 2022 metų kiekvienai įmonei privalu išsikelti po 3 ilgalaikius finansinius rodiklius, kurios tvirtina Vyriausybė, o jų siektinas vertes vertina VKC. Tai yra ilgalaikiai pelningumo, optimalios kapitalo struktūros bei dividendų ir pelno įmokų rodikliai, kurie įtraukiami į VVĮ strateginį veiklos planą. Mažiau  nei pusė VVĮ sėkmingai įgyvendino visus 3 pagrindinius finansinius rodiklius. Ilgalaikio pelningumo įgyvendino 74 proc. VVĮ, optimalios kapitalo struktūros – 64 proc. VVĮ, dividendų ir pelno įmokų rodiklius įgyvendino didžioji dauguma – 96 proc. įmonių.

Probleminių vietų ir toliau matoma strateginio planavimo ir įgyvendinimo praktikoje, kadangi tik 23 įmonių taiko sistemingas strateginio planavimo ir įgyvendinimo procedūras. Taip pat įmonės ne visada parengtus strateginius tikslus optimaliai integruoja į kasdienę įmonės veiklą. Tai kelia abejonių kiek tinkamai išdiskutuoti įmonės strateginiai tikslai. Finansų tvarumas įvertintas teigiamai (A įvertinimas). Vertinant įmonių finansų tvarumą matoma, kad dalis VVĮ turi sukaupusios pakankamai dideles apyvartinių lėšų atsargas bei finansuoją veiklos plėtrą ypač konservatyviai. Dalis šių įmonių turi perteklinio turto, kuris nėra pilnai išnaudojamas.

Nors VVĮ valdysenos praktikos nėra įvertintos aukščiausiais balais, verta atkreipti dėmesį, kad įmonėms dažnai keliami patys aukščiausi valdysenos standartai, kuriuos iš karto įgyvendinti nėra taip paprasta. Svarbu ir tai, kad didžiausių VVĮ valdysena šiuo metu vertinama teigiamai, o šios įmonės valdomos skaidriai ir pagal aukščiausius valdysenos standartus. Tačiau didėja atotrūkis tarp ypač gerai ir prastai vertinamų VVĮ. Bendrą visos VVĮ sektoriaus valdysenos balą dažnai numuša mažesnės įmonės, kurios dažnai neturi strateginės reikšmės ir kurių galimybės įgyvendinti keliamus lūkesčius yra labai ribotos.

Individualios ataskaitos

Nuo 2018 metų, Valdymo koordinavimo centras valstybės valdomoms įmonėms rengia ir individualias gerosios valdysenos ataskaitas. Remiantis VVĮ gerosios valdysenos indekso metodika, šiose ataskaitose VVĮ atskleidžiamos sritys, kuriose įmonė neatitinka nustatytos VVĮ valdysenos politikos, bei pateikiamos rekomendacijos dėl tokių sričių tobulinimo.

Individualios valdysenos ataskaitos skirtos valstybei atstovaujančiai institucijai ir valstybės valdomai įmonei. Siekiant sužinoti daugiau informacijos dėl šių ataskaitų sudarymo ar gauto individualaus valdysenos vertinimo, kviečiame kreiptis žemiau nurodytais kontaktais: