VVĮ valdysena išlieka stabili, tačiau ne visose srityse pažanga vienoda
Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysenos lygis Lietuvoje išlieka stabilus, o dauguma įmonių nuosekliai taiko gerosios valdysenos principus. Tai rodo naujausias Valdymo koordinavimo centro (VKC) šiandien pristatytas 2025–2026 metų VVĮ gerosios valdysenos indeksas. Bendras 32 VVĮ valdysenos įvertinimas siekia A– (7 balus iš 10).
Pagal atnaujintą VVĮ gerosios valdysenos indekso vertinimo metodiką teigiamai šiemet įvertinta 12 įmonių, vidutiniškai – 17, o neigiamai – 3 VVĮ valdysena. Nors bendras VVĮ sektoriaus rezultatas šiek tiek žemesnis nei praėjusiais metais, tam daugiausia įtakos turėjo naujai į vertinimą įtrauktas rizikų valdymo kriterijus. Indekso rezultatai rodo, kad stipriausios VVĮ valdysenos sritys išlieka įmonių skaidrumas, strateginis planavimas ir valdybų atrankos, tačiau daugiau dėmesio būtina skirti rizikų valdymui, finansų tvarumui ir valdybų veiklos tęstinumui.
Valdysenos lyderiai – „EPSO-G“ ir „Viamatika“
Didelių įmonių kategorijoje aukščiausius valdysenos įvertinimus pelnė „EPSO-G“, o vidutinių ir mažų įmonių kategorijoje valdysenos lydere tapo „Viamatika“.
Aukščiausią įvertinimą tarp visų VVĮ pelniusi energetikos įmonių grupė „EPSO-G“ šiemet pripažinta VVĮ sektoriaus valdysenos lydere.
Įvertintos ir atskirose valdysenos srityse geriausius rezultatus pasiekusios įmonės. Skaidrumo lyderės apdovanojimas skirtas „Kelių priežiūrai“, rizikų valdymo lydere pripažinta Ignalinos atominė elektrinė. Už profesionaliausiai organizuojamas VVĮ valdybų atrankas apdovanota Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Stipriosios sritys – skaidrumas ir strateginis planavimas
Naujausias Valdysenos indeksas rodo, kad VVĮ sektoriuje yra įtvirtintos svarbiausios gerosios valdysenos praktikos. Skaidrumo dimensija įvertinta teigiamai (A), o didžioji dauguma įmonių užtikrina aukštą atskaitomybės ir informacijos atskleidimo lygį.
Teigiamai įvertinta 84 proc. VVĮ vadovybės ataskaitų, o tinkamą informacijos sklaidą savo interneto svetainėse užtikrino 27 iš 32 vertintų įmonių. Taip pat aukštus rezultatus išlaiko strateginis planavimas – teigiamai įvertinta 30 iš 31 VVĮ strateginių veiklos planų, o vidutinis jų įvertinimas siekė 9,23 balo.
Gerai vertinamos ir VVĮ formavimo praktikos. Visose veikiančiose VVĮ valdybose nepriklausomi nariai sudaro ne mažiau kaip pusę jų sudėties, o visų valdybų pirmininkai yra nepriklausomi. Valdybų atrankų kriterijus, kaip ir kolegialių organų funkcijos, įvertintas aukščiausiu A+ balu.
Reikalingas dėmesys rizikų valdymui ir valdybų veiklos tęstinumui
Kaip pažymi laikinai VKC vadovaujanti Jurgita Bagdonienė, Indekso rezultatai patvirtina, kad VVĮ valdysena Lietuvoje yra pasiekusi pakankamai aukštą brandos lygį, tačiau vien formalaus gerųjų praktikų įgyvendinimo nepakanka.
„Per pastaruosius metus VVĮ valdysenoje pasiekta reikšminga pažanga. Matome profesionaliai formuojamas valdybas, aukštą įmonių atskaitomybės lygį, kokybišką strateginį planavimą. Tačiau svarbu, kad gerosios valdysenos principai veiktų ne tik dokumentuose, bet ir kasdienėje įmonių veikloje. Naujausi VVĮ valdysenos vertinimai rodo, kad daliai įmonių vis dar reikia stiprinti rizikų valdymą, efektyviau panaudoti turimus finansinius išteklius ir užtikrinti nuoseklų valdybų darbą“, – sako J. Bagdonienė.
Šiemet pirmą kartą į Indeksą įtrauktas rizikų valdymo kriterijus įvertintas B (6,6 balo) – tai žemiausias rezultatas tarp vertintų valdysenos praktikų. Nors dauguma VVĮ turi patvirtintas rizikų valdymo politikas ir sudarytus rizikų registrus, pažangesnės priemonės, tokios kaip sistemingi rizikų valdymo brandos vertinimai, mokymai ar pagrindinių rizikos rodiklių stebėsena, taikomos gerokai rečiau.
Kita svarbi VVĮ valdysenos problema – ne visada užtikrinamas valdybų veiklos tęstinumas. Vertinimo metu nustatyta net 10 atvejų, kai keičiantis VVĮ valdybų kadencijoms nebuvo užtikrintas tinkamas jų veiklos tęstinumas arba tarp kadencijų atsirado pertrūkių.
„Valdybų profesionalumas ir nepriklausomumas yra vieni svarbiausių gerosios valdysenos principų. Tačiau ne mažiau svarbu užtikrinti jų veiklos stabilumą. Užsitęsusios atrankos, staigūs valdybų sudėties pokyčiai ar ilgesnis laikotarpis be veikiančios valdybos gali sutrikdyti strateginių sprendimų priėmimą ir susilpninti įmonių valdyseną. Todėl čia itin svarbi valstybei atstovaujančių institucijų atsakomybė“, – pažymi J. Bagdonienė.
Taip pat Indekso rezultatai atskleidžia, kad valdysenos kokybė tarp skirtingo dydžio VVĮ tebėra nevienoda. Didžiosios įmonės dažniau taiko pažangias valdysenos praktikas, o mažesnėms įmonėms dėl ribotų finansinių bei žmogiškųjų išteklių jas įgyvendinti sudėtingiau.
Tarp tobulintinų sričių išlieka ir finansų tvarumas. Nepaisant to, kad reikšmingų įmonių finansinio stabilumo rizikų nenustatyta, dalis VVĮ vis dar pernelyg konservatyviai valdo kapitalą ir nepakankamai efektyviai panaudoja turimas finansines lėšas.
Jau 14 metų VKC kasmet sudaromas VVĮ gerosios valdysenos indeksas yra įrankis, kuris padeda nustatyti, kaip VVĮ įgyvendina gerosios valdysenos principus ir tarptautines rekomendacijas. Indeksas apima keturias pagrindines dimensijas – skaidrumą, strateginį valdymą, tvarumą ir akcininko veiksmus. Vertinamos įmonių taikomos praktikos, atitiktis nacionaliniam reguliavimui ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms.
Su išsamiais 2025/2026 metų VVĮ gerosios valdysenos indekso rezultatais galima susipažinti Valdymo koordinavimo centro (VKC) interneto svetainėje: https://governance.lt/wp-content/uploads/2026/11/Indekso-ataskaita-2025_26_v2.pdf