VVĮ pernai uždirbo rekordinę grąžą valstybei – 240 mln. eurų
Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) paskirtais dividendais ir pelno įmokomis šiemet valstybės biudžetą papildė 190 mln. eurų ir dar beveik 50 mln. eurų kitais netipiniais mokesčiais. Tai yra kol kas didžiausia per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį VVĮ uždirbta grąža valstybei.
Valdymo koordinavimo centras skelbia apibendrintus 2022 metų VVĮ portfelio rezultatus. Pardavimo pajamos VVĮ portfelyje pernai išaugo 81,6 proc. iki 6,4 mlrd. eurų ir tai sudarė 9,5 proc. šalies BVP.
Grynojo pelno bendrai VVĮ sektoriaus įmonės uždirbo 434,3 mln. eurų, t. y. 49,4 proc. daugiau nei 2021 metais. Indėlis į valstybės biudžetą, įskaitant VVĮ paskirtus dividendus, pelno įmokas ir kitus netipinius mokesčius, padidėjo beveik 30 proc. ir siekia 240 mln. eurų arba sudaro vidutiniškai 85 eurus vienam Lietuvos gyventojui.
„Ekonominių iššūkių akivaizdoje VVĮ sektorius demonstruoja atsparumą. Tai yra įrodymas, kad vykdoma ilgalaikė VVĮ pertvarka yra teisingame kelyje ir jau duoda apčiuopiamų rezultatų, kuriuos matome kasmet gerėjančiuose VVĮ finansiniuose rodikliuose, efektyviau teikiamomis paslaugomis Lietuvos žmonėms, uždirbta solidžia grąža valstybei. Šiandien VVĮ valdysenos kartelė yra užkelta aukštai, tad tikiuosi, kad ir toliau ryžtingai bus žengiama dar didesnio proveržio link“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Rezultatai pranoko lūkesčius
Sėkmingi VVĮ portfelio rezultatai, pasak Valdymo koordinavimo centro vadovo Vido Danieliaus, atspindi tiek kryptingus Vyriausybės veiksmus, laikantis numatyto VVĮ valdymo centralizavimo plano, tiek pačių VVĮ prisitaikymą veikti neapibrėžtomis aplinkos sąlygomis.
„Pernai VVĮ sektorius ne tik išlaikė savo įsipareigojimus valstybei, bet ir pranoko visus lūkesčius. Energetikos krizė ir infliacija, Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą ir iš to kylanti nežinomybė paskatino VVĮ konsoliduoti savo turimus resursus ir priimti greitus strateginius sprendimus, kurie geriausiai atitinka organizacijos, akcininko ir visuomenės interesus. Nepaisant įtempto laikotarpio, tęsėme reikšmingus valdysenos pokyčius ir įtvirtinome naują VVĮ veiklos matavimo koncepciją. Tai reikšmingai lėmė pačių VVĮ suvokimą, kad svarbu pasitelkti visas įmanomas galimybes, jog būtų užtikrintas aukščiausias valdysenos lygis, kuris ir veda prie vis gerėjančių VVĮ portfelio rezultatų“, –pabrėžė jis.
V. Danielius atkreipė dėmesį, kad į valstybės biudžetą VVĮ paskyrė beveik 40 mln. eurų daugiau dividendų ir pelno įmokų nei buvo prognozuota. Indėlis į valstybės biudžetą, skaičiuojant tiek VVĮ paskirtus dividendus ir pelno įmokas, tiek kitus VVĮ mokamus netipinius mokesčius, rekordiškai išaugo iki 240 mln. eurų.
Daugiau nei pusę šios sumos – 141,5 mln. eurų – sudaro VĮ Valstybinių miškų urėdijos paskirta pelno įmoka ir sumokami netipiniai mokesčiai. Tarp daugiausiai dividendų ir pelno įmokų į valstybės biudžetą sumokėjusių įmonių: AB „Ignitis grupė“ (67,7 mln. EUR), AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (8,1 mln. EUR), VĮ „Regitra“(4,5 mln. EUR), VĮ Registrų centras (4 mln. EUR).
Reikšmingi pokyčiai energetikos ir miškininkystės sektoriuose
Valdymo koordinavimo centro vadovas V. Danielius pažymėjo, kad išaugusias VVĮ portfelio pajamas ir grynąjį pelną nulėmė energetikos ir miškininkystės sektoriai, kurie pastebimai pagerino finansinius rodiklius.
Daugiau nei 2 kartus pajamos išaugo energetikos įmonių sektoriuje ir sudarė net 5 mlrd. eurų. Energetikos įmonių pajamų padidėjimą daugiausiai nulėmė aukštesnės elektros rinkos kainos. Taip pat reikšmingai – 55,4 proc. – padidėjo ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos pardavimo pajamos. Tai lėmė ženkliai pakilusios medienos kainos tarptautinėje rinkoje ir Lietuvos aukcionuose. Susisekimo sektoriaus įmonių pardavimo pajamos siekė 0,8 mlrd. eurų – panašiai kaip ir 2021 metais. Iš viso bendrosios VVĮ pardavimo pajamos pernai išaugo 81,6 proc. iki 6,4 mlrd. eurų.
„VVĮ portfelio rezultatams reikšmingiausią įtaką ir toliau turi energetikos sektoriaus įmonių veikla. Taip pat matome tendenciją, kad Valstybinių miškų urėdijos rezultatai, kurie irgi turi įtakos bendram VVĮ portfeliui, stipriai yra priklausomi nuo rinkoje vykstančių svyravimų“, – akcentavo V.Danielius.
Grynasis pelnas VVĮ portfelyje išaugo 49,4 proc. lyginant su 2021 metais ir siekė iki 434,3 mln. eurų. Didžiausius grynojo pelno prieaugius skaičiuoja AB „Ignitis grupė“ (+133,3 mln. EUR), VĮ Valstybinių miškų urėdija (+84,2 mln. EUR), AB „Klaipėdos nafta“ (+58,1 mln. EUR), AB Lietuvos paštas (+11,3 mln. EUR), VĮ Ignalinos atominė elektrinė (+7,4 mln. EUR).
Mažiau grynojo pelno, lyginant su 2021 metais, uždirbo „EPSO-G“ įmonių grupė (-82,3 mln. EUR), AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė (-22,3 mln. EUR), VĮ „Registrų centras“ (-11,4 mln. EUR), AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (-11,3 mln. EUR), UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (-10,3 mln. EUR).
Įmonių valdybos atitinka EBPO standartą
Taip pat Valdymo koordinavimo centro vadovas V. Danielius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu VVĮ valdysenoje kolegialių valdymo ir priežiūros organų depolitizavimas ir nepriklausomumo didinimas yra pasiekęs naują lygį. „Pirmąkart visų VVĮ valdybų ir stebėtojų tarybų pirmininkai yra nepriklausomi. Tuo tarpu renkamuose VVĮ kolegialių organų sudėtyse nepriklausomų narių yra 63 proc. Tai atitinka gerąją EBPO valdysenos praktiką“, – pabrėžė jis.
Pastaraisiais metais VVĮ valdybose bei stebėtojų tarybose einama link tolygesnio lyčių pasiskirstymo. 2022 metais kolegialių organų sudėtyse moterų dalis išaugo iki 36,7 proc., o moterų, užimančių vadovaujančias pareigas kolegialiuose organuose – iki 31,4 proc.
„Aukščiausių standartų siekimas VVĮ valdysenoje įgauna vis didesnį pagreitį, tačiau tinkamam gerosios valdysenos įgyvendinimui itin svarbus išlieka akcininko požiūris. Tikimės, kad bus ir toliau išlaikyta stipri politinė valia VVĮ valdysenos kartelės kėlimui, o centralizuotas valdysenos modelis, kurios link ir einame, užtikrins dar profesionalesnę VVĮ vadybą, didesnį skaidrumą ir solidžią grąžą valstybei“, – akcentavo Valdymo koordinavimo centro vadovas V.Danielius.
Iš viso 2022 metų pabaigoje veikė 45 VVĮ, kuriose dirbo 26 947 darbuotojai. Per praėjusius metus VVĮ sektoriuje darbuotojų skaičius sumažėjo 8,2 proc.
