Valdymo koordinavimo centras inicijavo diskusiją dėl atrankų į VVĮ valdybas stiprinimo
Valdymo koordinavimo centro (VKC) iniciatyva įvyko diskusija, subūrusi valstybei atstovaujančių institucijų ir didžiausių Lietuvos personalo atrankų agentūrų atstovus. Susitikimo metu aptarti dažniausiai kylantys iššūkiai, vykdant VVĮ kolegialių organų atrankas, bei ieškota sprendimų, kurie padėtų užtikrinti dar efektyvesnį, skaidresnį ir profesionalesnį valdybų formavimo procesą.
Renginyje dalyvavo personalo atrankų bendrovių „J. Friisberg & Partners“, „AIMS International Lietuva“, „Master Class Lietuva“, „Talentor Lietuva“, „People Link“, „Amston“, taip pat Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Finansų, Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijų atstovai.
Pasak laikinosios VKC vadovės Jurgitos Bagdonienės, profesionalių ir nepriklausomų valdybų formavimas yra viena svarbiausių sąlygų, leidžiančių užtikrinti efektyvų VVĮ valdymą, atskaitingumą visuomenei ir ilgalaikės vertės kūrimą valstybei.
„Kompetentingos ir nepriklausomos valdybos tiesiogiai prisideda prie efektyvesnės ir skaidresnės VVĮ veiklos. Svarbu nuolat stiprinti kolegialių organų atrankų procesą, aiškiai derinti lūkesčius tarp visų jame dalyvaujančių šalių ir ieškoti būdų, kaip į VVĮ valdybas pritraukti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos profesionalų. Tikimės, kad ši diskusija taps dar vienu žingsniu užtikrinant, kad VVĮ valdybų atrankose būtų ir toliau taikomi aukščiausi profesionalumo, skaidrumo ir gerosios valdysenos standartai“, – sako J. Bagdonienė.
Gerosios valdysenos pagrindas: nepertraukiamas valdybos darbas
Vienas svarbiausių diskusijoje aptartų klausimų – savalaikis VVĮ valdybos narių atrankų planavimas. Personalo atrankų agentūrų ir atrankas į VVĮ valdybas organizuojančių valstybės institucijų atstovai sutarė, kad valdybų veiklos tęstinumas yra vienas esminių gerosios valdysenos principų, todėl pasirengimas naujos kadencijos kolegialaus organo formavimui turi prasidėti gerokai anksčiau nei baigiasi einamosios valdybos įgaliojimai.
Pasak laikinosios VKC vadovės J. Bagdonienės, naujos VVĮ valdybos ar stebėtojų tarybos formavimo procesą reikėtų inicijuoti likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki kadencijos pabaigos.
„Organizacijai yra svarbus nepertraukiamas kolegialaus organo darbas. Deja, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai VVĮ pusmečiui ar net ilgiau yra paliekama dirbti be valdybos. Tai nutinka, kai laiku nepradedamas naujos valdybos atrankos procesas arba atšaukus valdybą neskubama formuoti naujos. Tokios situacijos nėra suderinamos su gerosios valdysenos praktikomis“, – pažymi ji.
Be to, ankstyvas planavimas leidžia ne tik užtikrinti valdybos darbo tęstinumą, bet ir skirti pakankamai laiko kokybiškai kandidatų paieškai, tinkamam kompetencijų poreikio įsivertinimui bei atrankos proceso organizavimui.
Didesnė kandidatų pasiūla – stipresnės VVĮ valdybos
Diskusijos metu daug dėmesio skirta personalo atrankų agentūrų vaidmeniui, formuojant VVĮ valdybas. Nepriklausomų valdybos narių atrankose jos padeda formuoti kandidatams keliamus reikalavimus, vykdo aktyvią kandidatų paiešką, siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos profesionalus, galinčius prisidėti prie konkrečios įmonės strateginių tikslų įgyvendinimo, vertina kandidatų kompetencijas bei teikia rekomendacijas atrankos komisijai.
„Atrankų agentūros kasdien dirba su aukščiausio lygio vadovų paieška, todėl jų sukaupta patirtis ir kontaktų tinklas yra itin svarbūs siekiant pasiekti profesionalus, kurie patys aktyviai darbo ar valdybų pozicijų neieško. Kuo platesnį ir stipresnį kandidatų ratą pavyksta pritraukti, tuo didesnės galimybės suformuoti valdybą, kurioje būtų subalansuotas kompetencijų, patirties ir skirtingų požiūrių derinys“, – pabrėžia J. Bagdonienė.
Taip pat diskusijoje akcentuota, kad svarbu sustiprinti valstybės institucijų ir personalo atrankų agentūrų bendradarbiavimą viso atrankos proceso metu. Efektyviai kandidatų paieškai svarbu ne tik aiškiai apibrėžti kvalifikacinius reikalavimus, bet ir suteikti daugiau informacijos apie konkrečios VVĮ strateginius tikslus, veiklos iššūkius bei lūkesčius naujai valdybai. Tai padeda agentūroms tiksliau identifikuoti ir pritraukti kandidatus, geriausiai atitinkančius įmonės poreikius.
Ką turėtų žinoti kandidatai?
Diskusijos metu aptarti ir dažniausi iššūkiai, su kuriais susiduria kandidatai, patekę į trumpuosius atrankų sąrašus.
Pasak VKC ekspertų, net ir labai stiprų profesinį gyvenimo aprašymą turintys kandidatai ne visuomet sėkmingai pasirodo atrankų komisijose. Viena dažniausių priežasčių – nepakankamas pasirengimas pokalbiui.
„Kandidatai turėtų būti išsamiai susipažinę su konkrečios VVĮ veikla, strateginiais tikslais, finansine situacija, pagrindiniais iššūkiais bei akcininko lūkesčiais. Komisijos nariai tikisi išgirsti ne tik kandidato patirties pristatymą, bet ir jo matymą, kokią vertę jis galėtų sukurti valdyboje, kokius pokyčius inicijuotų ir kaip prisidėtų prie strateginių tikslų įgyvendinimo“, – pažymėjo laikinoji VKC vadovė J. Bagdonienė.
Kita dažna problema – kolegialių organų funkcijų nesupratimas. Kandidatai neretai painioja valdybos ir įmonės vadovo atsakomybes, nors valdybos vaidmuo yra strateginis ir priežiūrinis, o ne operacinis.
„Stiprios profesinės kompetencijos yra būtinos, tačiau ne mažiau svarbios ir asmeninės savybės, ypač gebėjimas dirbti kolegialiai. Valdyboje sprendimai priimami komandoje, todėl kandidatams svarbu parodyti ne tik ekspertines žinias, bet ir gebėjimą konstruktyviai bendradarbiauti bei siekti bendro rezultato“, – sako J. Bagdonienė.
VKC kviečia jungtis prie valdysenos ekspertų bendruomenės
VVĮ kolegialių organų atrankos šiuo metu Lietuvoje vykdomos pagal Vyriausybės nustatytą standartą tarptautinius gerosios valdysenos principus. Siekiant padėti kandidatams geriau suprasti atrankų eigą ir keliamus reikalavimus, VKC yra parengęs išsamią atmintinę apie nepriklausomų kolegialių organų narių atrankas.
„Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje sukurta profesionali ir tarptautinę gerąją praktiką atitinkanti VVĮ valdybų atrankų sistema. Ji paremta aiškiu reguliavimu, kompetencijomis grįstu kandidatų vertinimu, nepriklausomų atrankų agentūrų įsitraukimu ir skirtingų institucijų dalyvavimu priimant sprendimus. Toks modelis leidžia užtikrinti, kad į kolegialius organus būtų atrenkami aukščiausios kompetencijos specialistai, o pats procesas išliktų skaidrus, profesionalus ir patikimas“, – sako J. Bagdonienė.
VKC atkreipia dėmesį, kad šiais ir ateinančiais metais bent dešimtyje VVĮ ir jų dukterinių bendrovių bus formuojamos naujos kadencijos valdybos. Verslo lyderiai, finansų, strateginio planavimo, transformacijų, rizikų valdymo, technologijų ir kitų sričių profesionalai kviečiami aktyviai dalyvauti būsimose atrankose.
Įvairių sričių profesionalai, kurie savo žiniomis, patirtimi ir gerąja verslo valdymo praktika nori prisidėti prie VVĮ valdysenos gerinimo jau dabar kviečiami registruotis VKC sudaromoje valdysenos ekspertų duomenų bazėje https://governance.lt/kolegialus-organai/#informavimas. Užsiregistravusieji ir išreiškę susidomėjimą įsitraukti į VVĮ valdymą bus atskirai informuojami apie kiekvieną naują VVĮ inicijuotą atranką bei suteikiama išsami informacija dėl kandidatūros teikimo į konkrečios įmonės kolegialų organą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 33 valstybės valdomos įmonės ir 29 jų dukterinės bendrovės, kuriose sudaryta 50 kolegialių organų. Iš viso VVĮ valdybose yra 163 pozicijos, o nepriklausomi nariai sudaro beveik 70 proc. visų valdybų ir stebėtojų tarybų narių. Visų VVĮ kolegialių organų pirmininkai yra nepriklausomi.
