Valdysena Lietuvoje

Institucinė sistema

Lietuvoje valstybė savo, kaip VVĮ savininkės, funkcijas įgyvendina per ministerijas arba joms pavaldžias institucijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Vyriausybės vaidmuo – įtvirtinti valstybės nuosavybės funkcijų vykdymo strategiją, pagrindines gaires. Tai yra pagrindinis sprendimų priėmėjas svarbiausiais VVĮ valdymo klausimais.

Tačiau Vyriausybė ne vien tvirtina Nuosavybės ar Skaidrumo gaires, priima kitus visoms VVĮ taikytinus Nutarimus, tačiau taip pat sprendžia su konkrečiomis įmonėmis susijusius klausimus, pvz. tvirtina didelio masto turto sandorius, kurie priskiriami visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiamiems klausimams bei perkopia teisės aktuose numatytą turto dalies kriterijų, kai VAI sprendimas gali būti priimamas tik pritarus Vyriausybei.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (iki 2018 m. gruodžio 31 d. – Ūkio ministerija)

Ekonomikos ir inovacijų ministerija formuoja bendrąją VVĮ valdymo politiką, rengia atitinkamus teisės aktus ir teikia Vyriausybei. Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat disponuoja ir peržiūri VKC Vyriausybei ir visuomenei skirtą informaciją bei valdo įmones, tad dalyvauja visose VVĮ politikos formavimo ir įgyvendinimo grandyse.

Valdymo koordinavimo centras

2012 metų rugsėjo mėnesį buvo įkurtas VVĮ valdymo koordinavimo skyrius Valstybės turto fonde, kuris atlieka VKC funkcijas, numatytas Nuosavybės ir Skaidrumo gairėse, o nuo 2017 metų ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme:

• Skaidrumas (apibendrintų ataskaitų rengimas, įmonių finansinių rezultatų ir efektyvumo vertinimas);
• Tikslų iškėlimas (VVĮ siektinos nuosavo kapitalo grąžos skaičiavimas, įmonių strateginių tikslų ambicingumo vertinimas ir įgyvendinimo stebėsena);
• Kolegialių organų darbas (kolegialių organų narių nominavimo proceso organizavimas, potencialių kolegialių organų narių duomenų bazės sudarymas, kolegialių organų turimų kompetencijų vertinimas);
• Politikos formavimo iniciatyvos (metodinių rekomendacijų rengimas, naujų teisės aktų iniciatyvos, Vyriausybės ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos konsultavimas dėl susijusios politikos formavimo);
• Konsultacijos (Vyriausybės ir ministerijų konsultavimas dėl VVĮ valdymo ir svarbiausių akcininko sprendimų priėmimo, VVI konsultavimas dėl veiklos ir gerosios valdymo praktikos įgyvendinimo, naujų verslo planų pagrįstumo vertinimas, Vyriausybės ir Finansų ministerijos konsultavimas dėl dividendų išmokėjimo).

Nuo įkūrimo VKC funkcijos, atskaitomybė keitėsi, tačiau esminės veiklos sritys išliko ženkliai nepasikeitusios. Sėkmingas gerųjų valdymo praktikų diegimas VVĮ lėmė tai, kad nuo 2019 metų sausio, įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo redakcijai, analogiškas gerąsias valdymo praktikas pradėta diegti ir savivaldybių valdomose įmonėse. Plačiau apie VKC kviečiame skaityti skiltyje apie mus.

Geroji praktika

Daugelio šalių, jau įgyvendinusių arba anksčiau pradėjusių valstybės valdomų įmonių (VVĮ) sektoriaus reformą, patirtis įvertinta Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) dokumentuose. Būtent jie yra vienas svarbiausių šaltinių, padedančių Lietuvos valdžiai apsispręsti dėl VVĮ reformos krypčių ir principų. Be abejo, numatant konkrečias priemones Lietuvoje atsižvelgiama į specifines mūsų šalies ypatybes ir poreikius. Lietuva pilnateise EBPO nare tapo nuo 2018 metų liepos 5 d. Siekdama įstoti į EBPO Lietuva intensyviai vykdė darbus, susijusius su 2015 metais EBPO pristatytomis konkrečiomis rekomendacijomis Lietuvai gerojo valdymo srityje. 2020 metais, EBPO atliko pakartotinį (po 2 metų po įstojimo) Lietuvos pažangos vertinimą, kurio pagrindu bus atnaujintos su VVĮ valdysena susijusios rekomendacijos.

Ko siekia valstybė kaip savininkė

Esminės valstybių nuostatos VVĮ atžvilgiu apibūdinamos gana skirtingais terminais ir leksika, tačiau jų esmė beveik visais atvejais yra ta pati: visos šalys siekia VVĮ efektyvumo – maksimalios kapitalo grąžos. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Suomija, akcentuoja ir socialinę įmonių svarbą. Norvegijoje pastarasis siekis įvardijamas kaip „bendroji gerovė“, be to, VVĮ formuluojama užduotis tapti pavyzdžiu puoselėjant esmines šalies vertybes.

Valstybė kaip akcininkė: Trys modeliai

Per kelis pastaruosius dešimtmečius įvairiose pasaulio valstybėse buvo praktiškai išbandyti įvairūs VVĮ priežiūros ir kontrolės mechanizmai. Visus juos, kartais su tam tikromis išlygomis, galima skirstyti į tris kategorijas pagal tai, kokiu būdu valstybė įgyvendina savo, kaip VVĮ akcininkės, funkcijas.

Pagal decentralizuotą modelį, įmones valdo atitinkamus sektorius prižiūrinčios ministerijos. Principinis jo trūkumas – menkas efektyvumas atskiriant valstybės kaip savininko ir rinkos reguliuotojo funkcijas. Dualų modelį pasirinkusiose valstybėse įmones valdo ministerijos, tačiau visą sistemą koordinuoja viena institucija, kuri organizuoja bendradarbiavimą, nustato valdymo politiką ir specifines veiklos gaires. Pagal šį modelį valdomos ir Lietuvos VVĮ.

Centralizuotas modelis reiškia, jog įmones valdo viena institucija, pavyzdžiui, specializuota agentūra. Šis modelis laikomas efektyviausiu, nes padeda aiškiai identifikuoti valdymo funkcijas ir atskiria jas nuo politikos įgyvendinimo.

VVĮ valdybos ir stebėtojų tarybos

Pagrindinės savybės, kurių siekiama formuojant valdybą, – kompetencija, politinis nešališkumas ir profesionalumas. Tai galima užtikrinti renkant nepriklausomus valdybų ir stebėtojų tarybų narius ir įdiegiant atitinkamą motyvavimo sistemą.

Daugelyje šalių savininko teises įgyvendinančios institucijos atstovų skaičius akcininko renkamuose kolegialiuose organuose siekia 1-2 narius (Švedijoje, Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje). Visgi, šiuo metu dažnai pripažįstama, jog politikų tiesioginis dalyvavimas valdybose (ir stebėtojų tarybose) nėra optimalus dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, galimas interesų konfliktas siekiant užtikrinti, jog įmonės veikla nėra politizuota. Antra, politikai dažnai neturi pakankamai laiko dėl jų pareigų ir kasdienių reikalų institucijose. Todėl Danijoje, Norvegijoje ir Olandijoje valstybės tarnautojai nėra skiriami kolegialių organų nariais. Taip pat Austrijoje, Vokietijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje didžiąją dalį kolegialių organų sudaro nepriklausomi nariai, gaunantys atlygį už atliekamą darbą. Šiuo metu Lietuvos VVĮ kolegialiuose organuose nepriklausomi nariai sudaro 60 proc. Siekiant didesnio kolegialių organų nepriklausomumo, jų formavimo standartų taikymas praplėstas ir valstybės valdomos bendrovės dukterinės bendrovės atveju nepriklausomi nariai turi sudaryti ne mažiau nei 1/3 įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus.

Skaidrumo praktika

Dažniausiai VVĮ užsienio šalyse ataskaitas turi pateikti pagal tuos pačius reikalavimus kaip ir akcinės bendrovės, įtrauktos į vertybinių popierių biržų sąrašus. Visose šalyse, priklausančiose EBPO, VVĮ teikia metines ataskaitas. Norvegijoje ir Prancūzijoje veiklos ir finansinės ataskaitos teikiamos kas pusmetį, o Švedijoje, Turkijoje ir Naujojoje Zelandijoje – kas ketvirtį.

Apibendrintąsias metines ataskaitas rengia Danija, Kanada, Suomija, Italija, Lenkija, Olandija, Didžioji Britanija ir kitos šalys. Ataskaitos arba sutrumpintos jų versijos skelbiamos viešai. Švedijoje metinės ataskaitos pateikiamos jau nuo 1999 metų; ši šalis taip pat rengia ir tarpines ketvirčio ataskaitas. Tokio dažnumo tikslas – nuolat stebėti reformos procesą ir rezultatus, taip laiku identifikuojant galimus įmonių valdymo pakeitimus siekiant didesnio efektyvumo.

EBPO 2018 liepos 26 d. Lietuvos bendrovių valdymo apžvalga

Žemiau pateikiama naujausia EBPO Lietuvos bendrovių valdymo apžvalga, kurioje vertinama Lietuvos pažanga diegiant gerosios valdysenos principus bei atkreipiamas dėmesys į potencialą tolesnei pažangai. Apžvalgoje aptariama ne vien VVĮ valdysena, tačiau reikšmingas dėmesys skiriamas privačios nuosavybės bendrovių, šių bendrovių ir VVĮ teisinės aplinkos ir konkurencinių sąlygų įvertinimui. Apžvalga – anglų k.

Tikslų įmonėms nustatymas

Pagrindiniai ir specializuoti veiklos matavimo rodikliai, jų atspindėjimas lūkesčių raštuose

2021 metų gruodžio 22 d. įsigaliojo atnaujinta Nuosavybės gairių redakcija, iš esmės pakeitusi Valstybės keliamų finansinių tikslų formulavimo praktiką. Tuo vadovaujantis, nuo 2022 metų Vyriausybė trejų metų laikotarpiui tvirtina po 3 ilgalaikius finansinius tikslus visoms VVĮ, nepriklausomai nuo jų vykdomos veiklos specifikos.

Įmonių strateginių veiklos planų rengimas

Remiantis Nuosavybės gairėmis, Valstybei atstovaujanti institucija turi užtikrinti, kad valstybės valdomos įmonės rengtų įmonės strateginį veiklos planą: „įmonės organai pagal kompetenciją priimtų sprendimus, kuriais nustatytų atitinkamos valstybės valdomos įmonės strategiją, ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, o jeigu jiems įgyvendinti reikia papildomo finansavimo, – nurodytų tikslų įgyvendinimo finansavimo šaltinius“.

Įmonės strateginis veiklos – tai žemėlapis, kuris padeda įmonei suprasti, kokia kryptimi ji juda, leidžia nenukrypti bei greičiau ir efektyviau pasiekti užsibrėžtus tikslus. VVĮ strateginiai veiklos planai skirti užtikrinti efektyvų šių įmonių valdymą ir tarnauja kaip vadybos bei komunikacijos priemonė tarp Vyriausybės, savininko teises įgyvendinančios institucijos, įmonių valdybų, stebėtojų tarybų (jei tokios yra) ir jų vadovų. Įmonės strateginis veiklos planas yra įmonės vadovybės darbo vertinimo priemonė. Tam, kad strateginis veiklos planas būtų veiksmingas ir efektyvus, jis turi būti aiškus, konkretus, aktualus valstybės ir verslo aplinkos situacijai bei vertingas ir patogus dokumentas vadybos procese.

Įmonių grąža valstybei

Kaip atskleidžiama VVĮ 2019 metų veiklos ataskaitoje, VVĮ grąža valstybei už šiuos metus sudarė 149,0 mln. eurų – tai 11,5 proc. mažiau nei prieš metus. Iš jų valstybei paskirtų dividendų ir pelno įmokų suma sudarė 122,4 mln. eurų ir, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 10,2 proc. Netipinių mokesčių dalis valstybei sumažėjo 17,3 proc. ir 2019 metais sudarė 26,6 mln. eurų.

Dividendai ir pelno įmokos

Valstybės valdomos įmonės, atsižvelgiant į jų teisinę formą, į valstybės biudžetą moka arba dividendus, arba pelno įmokas: bendrovės moka dividendus, valstybės įmonės – pelno įmokas. Valstybės valdomų įmonių dividendų ir pelno įmokų mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų”. Remiantis šiais teisės aktais, valstybės valdoma įmonė dividendus arba pelno įmokas moka nuo ataskaitinių metų paskirstytinojo pelno. Jiems skiriama paskirstytinojo pelno dalis privalo būti:

• ne mažesnė kaip 85 procentai valstybės valdomos įmonės paskirstytinojo pelno, jeigu valstybės valdomos įmonės ataskaitinių metų nuosavo kapitalo grąža neviršija 1 procento nuosavo kapitalo grąžos;
• ne mažesnė kaip 80 procentų valstybės valdomos įmonės paskirstytinojo pelno, jeigu valstybės valdomos įmonės ataskaitinių metų nuosavo kapitalo grąža – didesnė nei 1 procentas ir neviršija 3 procentų nuosavo kapitalo grąžos;
• ne mažesnė kaip 75 procentai valstybės valdomos įmonės paskirstytinojo pelno, jeigu valstybės valdomos įmonės ataskaitinių metų nuosavo kapitalo grąža – didesnė nei 3 procentai ir neviršija 5 procentų nuosavo kapitalo grąžos;
• ne mažesnė kaip 70 procentų valstybės valdomos įmonės paskirstytinojo pelno, jeigu valstybės valdomos įmonės ataskaitinių metų nuosavo kapitalo grąža – didesnė nei 5 procentai ir neviršija 10 procentų nuosavo kapitalo grąžos;
• ne mažesnė kaip 65 procentai valstybės valdomos įmonės paskirstytinojo pelno, jeigu valstybės valdomos įmonės ataskaitinių metų nuosavo kapitalo grąža – didesnė nei 10 procentų ir neviršija 15 procentų nuosavo kapitalo grąžos;
• ne mažesnė kaip 60 procentų valstybės valdomos įmonės paskirstytinojo pelno, jeigu valstybės valdomos įmonės ataskaitinių metų nuosavo kapitalo grąža – didesnė nei 15 procentų nuosavo kapitalo grąžos.

Valstybės valdoma įmonė, atskiru Vyriausybės sprendimu, gali mokėti mažesnius dividendus arba pelno įmokas, jei:

• įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą arba įgyvendina ar dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą;
• valstybės valdomos įmonės, remiantis teisės aktais, privalomų išmokėti dividendų ar pelno įmokos suma keltų grėsmę įmonės finansiniam tvarumui.

Netipiniai mokesčiai valstybei

Netipinius valstybės valdomų įmonių mokesčius sudaro:

• Valstybės įmonių mokamas mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise. Šį mokestį moka tik valstybės įmonės teisinį statusą turinčios įmonės remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymu;
• Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos mokami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti nustatyti privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu.