Per ateinančius 3 metus daliai valstybės valdomų įmonių (VVĮ) teks gerokai pasitempti ir uždirbti didesnę kapitalo grąžą, o dalis VVĮ turės atsakingiau vykdyti valstybės strateginius tikslus ir užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas. Gerosios valdysenos praktiką VVĮ sektoriuje diegiantis Valdymo koordinavimo centras ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija teikia Vyriausybei svarstyti nutarimą dėl VVĮ siektinų pelningumo rodiklių 2019–2021 m. nustatymo. Perskaičiuoti pelningumo rodikliai leis užtikrinti, kad VVĮ, vykdydamos komercinę veiklą, siektų uždirbti adekvačią, riziką atitinkančią grąžą bei patenkinti valstybės lūkesčius.
2019–2021 metams siūlomi siektini pelningumo rodikliai Valdymo koordinavimo centro yra apskaičiuoti remiantis atnaujinta metodologija. „Iki šiol siektini VVĮ pelningumo rodikliai buvo nustatomi pagal strandartinį Kapitalo aktyvų įkainojimo modelį (CAPM), tačiau ateinančių 3 metų laikotarpiui skaičiuodami siektiną VVĮ nuosavo kapitalo kainą pasitelkėme ne tik teorinį CAPM modelį, bet atskirai įvertinome ir individualią kiekvienos VVĮ situaciją bei jai taikomus reguliacinius apribojimus.
Kapitalo grąžos reikalavimai, kurie yra keliami tiek privataus sektoriaus įmonėms, tiek ir VVĮ, remiasi santykine rizika. Net ir kasdienėje praktikoje žinome, kad skolindamiesi investicijoms pinigus, didiname riziką, tačiau tuo pačiu didiname ir kapitalo grąžą. Nemaža dalis VVĮ veikia reguliuojamuose sektoriuose ar valdo didelės apimties infrastruktūrą, kur rizika yra mažesnė, tad iš tokių VVĮ reikalaujame kur kas mažesnės kapitalo grąžos.
Individualus įmonių vertinimas leidžia atsižvelgti į VVĮ specifiką ir įvertinant rizikos faktorių nustatyti adekvačius ir galimybes atitinkančius grąžos rodiklius“, – teigia Valdymo koordinavimo centro funkcijas atliekančios viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Vidas Danielius.
Kapitalo grąža – tik iš VVĮ komercinių veiklų
Dar vienas Valdymo koodinavimo centro įdiegtas metodologinis pokytis – siektinų pelningumo rodiklių nustatymas VVĮ vykdomai reikšmingai komercinei veiklai. „Siekiant aiškiai identifikuoti valstybės įmonėms pavestus specialiuosius įsipareigojimus arba – kitaip tariant – komerciškai nenaudingas, o dažnai – net ir nuostolingas funkcijas ir jų įtaką komercinės veiklos rezultatams, dar 2018 metų pabaigoje buvo keičiamas jų reglamentavimas.
Toms VVĮ, kurios nevykdo reikšmingos komercinės veiklos, siektini pelningumo rodikliai nėra nustatomi. Iš jų tikimasi ne finansinės grąžos, bet atsakingesnio valstybės socialinių bei strateginių tikslų įgyvendinimo bei kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo“, – pabrėžė V. Danielius, viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ vadovas.
