Vidas Danielius. VVĮ pertvarka Lietuvoje įgavo pagreitį. Kokia kryptimi naujai šalies valdžiai judėti toliau?
186 mln. eurų. Tokia suma buvo papildytas valstybės biudžetas valstybės valdomų įmonių (VVĮ) paskirtais dividendais ir pelno įmokomis už 2023 metų rezultatus. Tai yra 2,5 karto didesni skaičiai, nei prieš dešimtmetį ir nepaneigsi – puikus įrodymas, kad mūsų šalyje vykdoma VVĮ pertvarka yra sėkminga. Kita vertus, darbą Lietuvoje netrukus pradės nauja Vyriausybė. Būtent jos programa turės remtis tolimesnis VVĮ valdysenos tobulinimas, o nuo naujos Vyriausybės požiūrio priklausys, koks bus VVĮ pertvarkos tęstinumas. Tad kokia kryptimi ties šiuo klausimu tikslinga būtų žengti toliau?
Verta pažymėti, kad didelė VVĮ pažanga matoma ne tik Lietuvoje. Remiantis naujausiais šių metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, VVĮ dalis auga visoje pasaulio ekonomikoje. Tarp 500 didžiausių pagal pajamas įmonių, VVĮ skaičius per pastaruosius du dešimtmečius išaugo nuo 34 iki 126. Šiandien VVĮ sudaro trečdalį viso šių 500 didžiausių įmonių turto.
Sėkmingai mūsų šalyje vykstančią VVĮ pertvarką atspindi keletas elementų.Pirma, tai finansinis rezultatas, kuris metai po metų, nuosekliai gerėja. Skaičiuojant su VVĮ mokamais netipiniais mokesčiais 2023 metais valstybės biudžetas buvo papildytas net 231,3 mln. eurų, o kapitalo grąžos rodiklis, pirmą kartą per visą stebėjimo laikotarpį pasiekė dviženklę reikšmę, t.y. 10,8 proc.
Kitas dalykas, tai pačioje pertvarkoje pavyko labai sėkmingai įsigilinti į VVĮ veiklas, atsisakyti tokių, kuriose valstybė neturėtų dalyvauti, pavyko sujungti daugelį mažesnių įmonių į stambesnes, kas sudaro prielaidas geresnei įmonių valdysenai.
Vienas iš tokių pavyzdžių, kai iki tol veikusios atskiros 42 miškų urėdijos ir Valstybinis miškotvarkos institutas buvo sujungta į vieną įmonę – Valstybinių miškų urėdiją (VMU). Dabar VMU rezultatai puikūs – ji kasmet yra tarp VVĮ valdysenos lyderių.
Turėtume eiti didesnio centralizavimo keliu
Lietuvoje VVĮ pertvarka, kaip politika, pirmiausia formuojama Ekonomikos ir Inovacijų ministerijoje, su Vyriausybės programa. Tad belieka tikėtis, kad šalyje ką tik įvykus rinkimams bei pasikeitus Vyriausybei, naujos gairės, kurias nubrėš naujoji valdžia ir toliau išliks palankios valstybės valdomų įmonių valdysenos tobulinimui.
Valdymo koordinavimo centras (VKC), kaip ekspertinė organizacija, džiaugiasi, jog daugelis dalykų, kurie vykdant VVĮ reformą anksčiau buvo užsibrėžti, iki šiol buvo įgyvendinami sėkmingai.
Kita vertus, ne veltui sakoma, kad įsivažiavus bei siekiant geriausio rezultato, svarbiausia yra nesustoti.
Tad siekiant pratęsti sėkmingą VVĮ reformą Lietuvoje, nuo šiol būtų prasminga eiti dar didesnio centralizavimo keliu. Atsisakyti valdytojų, kurie valdo po vieną ar dvi įmones, kadangi kaupti kompetenciją atskirose institucijose tam, kad egzistuotų įmonių valdymo kompetencija, yra neefektyvu. Trumpai tariant, eiti link centralizuoto valdymo modelio, kai visas įmones valdo viena institucija.
Centralizuoto valdymo modelis laikomas pažangiausiu ir geriausiu bei yra pastarųjų metų VVĮ reformų užsienio šalyse rezultatas. Centralizavimas padeda aiškiai identifikuoti valdymo funkcijas ir atskirti jas nuo politikos įgyvendinimo. Taip pat, toks modelis leidžia vienoje vietoje sutelkti kompetentingus specialistus ir efektyviai išnaudoti jų žinias bei patirtį. Be to, labai svarbu, kad leidžia valstybei nešvaistyti resursų dėl valdymo – tokiu atveju su VVĮ valdymu susiję sprendimai priiminėjami vienoje vietoje.
Kuomet valdymas yra centralizuotas, nėra prasmės valstybės valdomų įmonių valdybos narių atrankoje įtraukti net keletą skirtingų institucijų, kas Lietuvoje vyksta šiuo metu. Valdybos narių atrankas galima daryti proaktyviai, vienos valdančios institucijos viduje. Ten gali būti darbui su valdybos narių atrankomis specialiai dedikuoti žmonės. Būtent taip galima išvengti didelių, ilgų biurokratinių procedūrų, kas, savaime suprantama, sutaupytų begalę laiko.
Šiuo metu viena valdybos nario atrinkimo procedūra Lietuvoje trunka praktiškai pusę metų. Valdymo centralizavimas, labai tikėtina, tokį terminą galėtų sutrumpinti vos iki kelių savaičių.
Tad, pavyzdžiui, jeigu turėtume situaciją, kai atsistatydina valdybos narys, jį galėtume pakeisti kitu valdybos nariu operatyviai, beveik nesutrikdant svarbaus, bendro valdybos darbo. Priešingai nei dabar, kuomet tokiais atvejais tenka laukti labai ilgai, o kartais valdybose dėl to netgi dingsta kvorumai, jos negali priiminėti sprendimų.
Puikus centralizuoto valdymo pavyzdys – Švedija. Šioje šalyje centralizuotas VVĮ valdymas yra patikėtas konkrečiai institucijai prie finansų ministerijos. Tad, pavyzdžiui, VVĮ valdybų atrankos yra vykdomos vienos institucijos viduje, proaktyviai.
Institucija, kuriai Švedijoje patikėtas centralizuotas valdymas, savo viduje turi konkrečius asmenis – „headhunterius“, kurie dirba su valdybos narių atrankomis. Jie proaktyviai ieško valdybos narių, kalbasi su valdybų pirmininkais, atskirose įmonėse patys dalyvauja kaip valdybos nariai, labai aiškiai mato, kur ir ką reikia keisti.
Apskritai, Švedijoje vadovaujamasi tokia praktika, jog kiekvienais metais, pasitvirtinus finansinių ataskaitų rinkinį, visa valdyba yra atleidžiama ir paskiriama iš naujo. Kasmet rotuojama po vieną valdybos narį ir tokiu būdu, per kelerius metus pasikeičia visa valdyba. Priešingai nei pas mus, kai valdybos kadencija pasibaigia po ketverių metų, o tuomet ateina visiškai nauja valdyba.
Ne paslaptis, kad valdybos veikloje labai svarbus tęstinumas, tad toks švediškas pavyzdys puikiai parodo, kaip galima tęstinumą išsaugoti.
Reziumuojant, eiti didesnio centralizavimo keliu – būtų tiesiog idealus tolesnės, sėkmingos VVĮ pertvarkos šalyje pasirinkimas.
Švedijos pavyzdys, kurį pateikiau – įkvepiantis. Tačiau reikia turėti omenyje, kad į centralizavimą ten pradėta žengti dar prieš dešimtis metų, taigi akivaizdu, kad tokie procesai užtrunka. Tikėtis, kad viskas vyks labai greitai – nereikėtų.
Kita vertus, mes jau esame nuveikę labai daug ir šiuo metu stovime svarbioje kryžkelėje. Nė kiek neabejoju, kad jei nauja šalies Vyriausybė ties VVĮ pertvarka nemažins apsukų, priėmus vieną ar kitą tinkamą sprendimą, VVĮ valdysenos tobulinime ir toliau sėkmingai judėsime į priekį.
