VEIKLOS MATAVIMO RODIKLIŲ KONCEPCIJA VALSTYBĖS VALDOMOSE ĮMONĖSE
Lietuvos Valstybė (toliau – Valstybė), dalyvaudama valstybės valdomų įmonių valdyme, siekia verslo vertės augimo, dividendų ar pelno įmokų pajamingumo, nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo, strateginių projektų įgyvendinimo bei kitų tikslų, kurie nustatomi teisės aktais.
Valstybė, savo funkcijas įgyvendina per ministerijas ir/ar joms pavaldžias institucijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė arba LRV) įtvirtina Valstybės nuosavybės funkcijų vykdymo strategiją bei pagrindines gaires. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIM) formuoja bendrąją valstybės valdomų įmonių valdymo politiką, rengia atitinkamus teisės aktus ir teikia Vyriausybei.
Finansiniai ir nefinansiniai tikslai bei jų matavimo rodikliai VVĮ bei jų dukterinėms bendrovėms (toliau – VVĮ) formuojami atsižvelgiant į vykdomą veiklą (komercinę ūkinę, specialiuosius įpareigojimus) bei reguliavimo aplinką (reguliuojamomis vadinamos gamtinių dujų ir centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų įmonės, elektros energetikos įmonės, šilumos sektoriaus įmonės, vandentvarkos, transporto sektoriaus įmonės ir kt.):
-
Komercinę ūkinę veiklą vykdančioms VVĮ, nepriklausomai nuo reguliavimo aplinkos, VŠĮ Valdymo koordinavimo centro (toliau – VKC) siūlymu ir EIM teikimu, Vyriausybė nustato ir tvirtina finansinį tikslą verslo vertės augimui – siektiną nuosavo kapitalo grąžą (ROE) bei jos dydį trijų metų laikotarpiui;
-
Reguliuojamoje aplinkoje veikiančioms VVĮ, nepriklausomai nuo to, ar vykdoma komercinė ūkinė veikla ir/ar specialieji įpareigojimai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) savo kompetencijų ribose savarankiškai nustato ir kitus finansinius tikslus, apribojančius galimą įmonių pelningumą: vidutinės svertinės kapitalo kainos (WACC) bei optimalios kapitalo struktūros dydžius. Priklausomai nuo reguliacinio mechanizmo, kainodara gali būti reguliuojama ir tiesiogiai nenustatant reguliuojamos veiklos (svertinės) kapitalo kainos ar nenurodant kapitalo struktūros.
-
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 punktu, Valstybei atstovaujančios institucijos (toliau – VAI) formuluoja kitus finansinius bei nefinansinius Valstybės siekiamus tikslus VVĮ, nepriklausomai nuo to, ar vykdoma komercinė ūkinė veikla ir/ar specialieji įpareigojimai bei nepriklausomai nuo reguliavimo aplinkos, Lūkesčių raštuose. Šių tikslų bei matavimo rodiklių parinkimas nėra griežtai reglamentuojamas teisės aktuose, tačiau rekomenduojama atsižvelgti į EIM 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakyme „Dėl Valstybei atstovaujančios institucijos rašto dėl Valstybės siekiamų tikslų Valstybės valdomoje įmonėje ir keliamų lūkesčių Valstybės valdomai įmonei nustatymo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ nurodytus finansinius bei nefinansinius lūkesčius.
-
Specialiuosius įpareigojimus vykdančių VVĮ atveju, šių įpareigojimų tikslų vykdymo matavimą įprastai vykdo šakinė ministerija (šiuo metu šakinės ministerijos įprastai yra ir VAI) pagal atitinkamus kriterijus, dažniausiai individualiai nustatytus kiekvienai VVĮ Specialiųjų įpareigojimu sutartimi.
Akivaizdu, jog dabartinis Vyriausybės nustatomas nuosavo kapitalo grąžos rodiklis ROE (ir siektinas koreguotas grynojo pelno rodiklis, taikomas VĮ Valstybinių miškų urėdijai) – vienintelis privalomas ir ne itin universalus keliamas finansinis tikslas komercinei ūkinei veiklai matuoti. Dalis, ypač infrastruktūrinių, VVĮ, sunkiai galėtų koreguoti nuosavo kapitalo struktūrą, todėl vien tik ROE dydžio pasiekimas pilnai neatspindi veiklos rezultatų.
Ženkli dalis VVĮ vykdo komercinę ūkinę veiklą ir konkuruoja rinkoje su kitomis, dažnai privataus kapitalo, bendrovėmis. Tai reiškia, jog VVĮ veikia panašiomis rinkos sąlygomis, todėl turi vadovautis vertės kūrimo principu, jiems turi būti keliami rodikliai, analogiški konkurentams – privataus kapitalo įmonėms, tai akcentuoja ir Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – EBPO) principai. Vertinant užsienio šalių praktiką su VVĮ bei privačių įmonių valdyseną, akcininkas užduoda toną ir lūkestį įmonėms orientuotis į aukštus veiklos rodiklius, padedančius atskleisti įmonės sėkmingumą ir akcininkui kuriamą vertę, pagal kuriuos ir vertinama šių įmonių veikla, vertinamas kolegialių organų ir vadovybės veiklos rezultatyvumas. Lietuvos VVĮ atveju rengiamoje strategijų įgyvendinimo ataskaitoje atskleidžiamas rodiklių pasiekimas yra pernelyg platus ir reikalauja išskirti pačius svarbiausius rodiklius, aktualius profesionaliam akcininkui, taip sukuriant galimybes geriau vertinti, kaip sėkmingai veikia įmonės.
Detaliau susipažinti su VVĮ veiklos matavimo rodiklių koncepcija galite – ČIA.
