Valstybės valdomų įmonių valdysena smarkiai tobulėja: išaugo aukščiausių įvertinimų sulaukusių įmonių skaičius
84 proc. valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysena šiuo metu vertinama teigiamai. Tai yra beveik trečdaliu geresnis rezultatas nei prieš porą metų bei beveik 10 proc. geresnis, nei prieš metus, rodo Valdymo koordinavimo centro (VKC) pristatytas naujausias VVĮ gerosios valdysenos indeksas. Bendrasis VVĮ valdysenos rodiklis teigiamas yra jau antrus metus iš eilės. Daugiausia teigiamo įvertinimo šįkart sulaukė VVĮ kolegialūs organai, silpniausia valdysenos sritis – tarptautinių sankcijų taikymas.
Aukščiausiu gerosios valdysenos rodikliu šiemet iš viso įvertintos devyniolika valstybės valdomų įmonių, o iš jų trys aukščiausią gerosios valdysenos rodiklį gavo pirmą kartą.
Tarp pirmą kartą aukščiausią valdysenos rodiklį gavusių – didelių įmonių kategorijai priskiriamos įmonės, tokios kaip VĮ Valstybinių miškų urėdija, ir „KN Energies“. Taip pat, vidutinių įmonių kategorijai priskirta valstybės įmonė „Turto bankas“.
Vertinant įmonių pasiekimus konkrečiose gerosios valdysenos srityse, šiemet už valdysenos pažangą buvo apdovanoti AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurie didžiausią pažangą padarė skaidrumo ir kolegialių organų srityse. Už geriausią strateginį planavimą įvertinta buvo AB „Smiltynės perkėla“, kuri aukščiausius strateginio veiklos plano kokybės vertinimus gauna jau nebe pirmus metus. Valdysenos lyderio nominacija skirta AB „Ignitis grupė“, kuri valdysenos lydere irgi išlieka jau eilę metų.
„Džiugu matyti, kokią didelę pažangą pastaraisiais metais daro valstybės valdomos įmonės. Vertinant kelerių metų duomenis, matyti, kad valdysenos lygis auga nuosekliai diegiant gerąsias praktikas ir nuo 2021-ųjų metų teigiamas vertinimas pakilo kone trečdaliu. Sustiprėjusi VVĮ valdysena įnešė apčiuopiamo stabilumo ir atsparumo – VVĮ sektorius atlaikė didžiulius iššūkius, susijusius su Covid pandemija ir tebesitęsiančiu karu Ukrainoje, tuo pačiu išlaikydamas savo įsipareigojimus valstybei – dividendų forma, bei jos piliečiams – užtikrindama prieinamą ir nepertraukiamą paslaugų teikimą“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.
Valdymo koordinavimo centro direktorius Vidas Danielius pažymi, kad VVĮ gerosios valdysenos indekse išaugęs aukščiausiu gerosios valdysenos rodikliu įvertintų įmonių skaičius – tai užtikrintas įrodymas, jog pokyčiai įmonių valdysenoje vyksta tinkama kryptimi.
„Šie rezultatai yra nulemti bendro darbo ir susitelkimo tarp Vyriausybės, VKC ir visos VVĮ bendruomenės. Esminės pastarųjų metų VVĮ valdysenos tobulėjimo priežastys visų pirma apima įmonių sąmoningumą – pasiekta valdysenos branda leidžia įmonėms suprasti realią gerųjų praktikų įgyvendinimo naudą. Pastangos ir toliau siekti profesionalumo valdysenoje sąlygoja gerokai aukštesnį VVĮ atskaitomybės lygį tiek prieš akcininkus, tiek prieš visuomenę, o kompetentingi kolegialių organų nariai geba strategiškai nukreipti įmonę, kad ji išsikeltų ir įgyvendintų ambicingus, įmonės veiklos specifiką geriausiai atitinkančius tikslus“, – teigia VKC vadovas.
Tiesa, kaip pažymi V. Danielius, nepaisant kasmet gerėjančios VVĮ valdysenos, kaip ir pernai atliktame VVĮ valdysenos vertinime, taip ir šiemet – matomas didelis atotrūkis tarp didelių ir mažų įmonių.
„Jeigu didžiųjų VVĮ valdysena atitinka gerąją praktiką bei reikalavimus ir yra įvertinta aukščiausiu teigiamu įvertinimu, o vidutinių įmonių kategorijoje fiksuojama teigiama pažanga, tai mažų įmonių valdysenos vertinimas didžiąją dalimi yra pakankamai žemas ir siekia tik vidutinį įvertinimą. Taip yra todėl, kad mažos įmonės turi ypač ribotus išteklius įgyvendinant valdysenos principus“, – pabrėžia V. Danielius.
Silpniausia valdysenos sritis šiemet VVĮ gerosios valdysenos indekse buvo tarptautinių sankcijų taikymas, tačiau verta pažymėti, kad indekse VVĮ tarptautinių sankcijų taikymo praktikos buvo vertinamos pirmą kartą. Vertinimas atskleidė, kad tik dalis įmonių turi efektyvią vidaus kontrolės sistemą ir procesus sankcijoms įgyvendinti, o tai kelia riziką tarptautinių sankcijų pažeidimo atvejams.
Tuo tarpu, nors vis daugiau įmonių suvokia tvarumo svarbą, įgyvendina priemones šiam tikslui siekti ir taiko tarptautinius standartus, vis dėlto Lietuvoje veikiančios VVĮ atsilieka nuo geriausiai vertinamų pasaulinių praktikų. Tad VVĮ tvarumo ataskaitos jau kelis metus iš eilės išlieka tarp silpniausių valdysenos sričių.
„Šios spragos atsiranda dėl to, jog valstybės valdomos įmonės dažnai susiduria su ribotais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kurie yra būtini tvarumo ataskaitų rengimui. Taip pat, pastaraisiais metais tvarumo temos užima ypatingos svarbos vietą daugelyje sričių ir reikalavimai bei standartai yra nuolat kintantys – šiame kontekste veikiančioms įmonėms ne visuomet lengva dinamiškai atliepti visus su tvaria veikla susijusius lūkesčius“, – aiškina VKC direktorius V. Danielius.
Kasmet sudaromas VVĮ Gerosios valdysenos indeksas yra skirtas įvertinti ir pamatuoti, kaip kiekviena valstybės valdoma įmonė bei valstybei atstovaujanti institucija įgyvendina pagrindines gerosios valdysenos praktikas, kurios apima Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, Nuosavybės gairių, Skaidrumo gairių ir Atrankos gairių nuostatas bei kitus VVĮ veiklą reglamentuojančius dokumentus ir geriausias pasaulines praktikas.
Šiuo metu VVĮ gerosios valdysenos indeksas yra plačiausiai visų VVĮ valdysenos kokybę įvertinantis įrankis.
VVĮ indekso vertinimas yra itin svarbus ir jis dažnai įtraukiamas į akcininko lūkesčių raštus. Vėliau – į strateginių tikslų ir uždavinių žemėlapius. Todėl VKC pastabos ir rekomendacijos, pateikiamos visoms VVĮ kartu su individualiais vertinimais, padeda VVĮ geriau suprasti valdysenos spragas ir jas tobulinti.
Sudarant 2023/24 metų Indeksą įtrauktos tik Indekso sudarymo metu veikusios VVĮ. Iš viso į naujausią Indeksą įtrauktos 32 VVĮ.
Detaliau susipažinti su naujausiais VVĮ gerosios valdysenos indekso rezultatais galima internetinėje Valdymo koordinavimo centro svetainėje https://governance.lt/valdysenos-indeksas/#indekso-rezultatai
