VVĮ STRATEGIJOSE – AIŠKESNĖS ATEITIES VIZIJOS
Gerosios valdysenos praktiką valstybės valdomų įmonių (VVĮ) sektoriuje diegiančio Valdymo koordinavimo centro atliktas vertinimas rodo, kad gerėja valstybės valdomų įmonių strateginių veiklos planų kokybė, tačiau dalis VVĮ vis dar riboja informacijos atskleidimą. Aiškiausiai strategines veiklos kryptis yra nusibrėžusios valstybės įmonės „Oro navigacija“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bei AB „Klaipėdos nafta“. Labiausiai tobulinti strateginių veiklos planų kokybę turėtų Žemės ūkio ministerijos valdymo srityje veikiančios įmonės.
„Vertindami VVĮ strateginius planus pastebime teigiamas tendencijas – strateginis veiklos planavimas gerėja. Įmonės aiškiai formuoja savo ateities viziją, kelia strateginius tikslus ir uždavinius. Vis dėlto didžiausios probleminės sritys strategijų rengime yra susijusios su įmonių kritinio savęs vertinimo stoka. Įmonės vis dar nepakankamai kritiškai vertina ir identifikuoja problemines savo veiklos sritis ir rizikas, o atliekamas kiekybinis vertinimas dažnai yra nepakankamas, neparodantis ateities perspektyvų ir įmonės veiklos ar finansinių rezultatų jautrumo galimiems aplinkos veiksnių pokyčiams. Kita probleminė sritis yra finansinių prognozių, įskaitant investicinius projektus, atskleidimas ir pagrįstumas. Pasigendama finansinių prognozių detalumo, todėl tampa sunku įvertinti atliekamų investicijų pagrįstumo ir atsiperkamumo vertinimo svarumą“, – teigia Valdymo koordinavimo centro funkcijas atliekančios VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Vidas Danielius.
Tarp geriausiai įvertintų strateginių veiklos planų – susisiekimo ir energetikos sektorių įmonių, tokių kaip VĮ „Oro navigacija“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, AB „Klaipėdos nafta“ planai. Strateginio planavimo ir strateginio valdymo gairėse pateikiamų rekomendacijų neatitinka daugiausia Žemės ūkio ministerijos valdymo srityje veikiančių įmonių parengti strateginiai planai. „Tokie rezultatai iš dalies yra nulemti ne tik įmonių vadybos profesionalumo, bet ir turimų išteklių – mažesnės VVĮ turi ribotus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kai tuo tarpu didžiosios VVĮ yra pajėgios samdytis išorės ekspertus ir vykdyti solidžias strateginio planavimo sesijas. Įmones konsultuojame gerosios valdysenos diegimo klausimais, tad ir šis vertinimas yra skirtas pateikti įžvalgas ir konstruktyvias pastabas, kad VVĮ patobulintų savo veiklos strateginius planus“, – pažymėjo V. Danielius.
Strategijų vertinimo metu buvo įvertinta 50 įmonių strateginiai veiklos planai, kuriuos Valdymo koordinavimo centro vertinimui pateikė įmonės ar valstybei atstovaujančios institucijos. „Galima pasidžiaugti, kad šįmet strategijų projektų ir patvirtintų dokumentų teikimas ir vertinimas vyko sklandžiai, tačiau dalis VVĮ vis dar nepaiso skaidrumo reikalavimų ir riboja informacijos pateikimą“, – teigė V. Danielius.
Valdymo koordinavimo centro vadovas V. Danielius atkreipia dėmesį, kad 2018 metų pabaigoje buvo patobulintas VVĮ strateginių veiklos planų vertinimas. „Iki šiol būdavo vertinami tik strateginių veiklos planų projektai. Siekiant objektyviai įvertinti įmonių rengiamas strategijas ir gerinant strategijų vertinimo proceso kokybę, buvo priimtas sprendimas įvertinti ir tai, ar tvirtinant strategijas įmonės atsižvelgė į Valdymo koordinavimo centro pateiktas pastabas, ar strateginis veiklos planas, lyginant su jo projektu, buvo patobulintas“, – teigė jis.
Dar vienas ryškus pokytis vertinimo procese yra susijęs su Nuosavybės gairių pakeitimais, kuriais pradėta pereiti nuo bendrinio tikslų priskyrimo plačioms įmonių grupėms prie individualizuotų sprendimų. Vertinimo metu buvo koncentruojamasi į tai, ar VVĮ brėždamos savo strategines veiklos kryptis atsižvelgia į joms keliamus tikslus, uždavinius ir siektinus veiklos rodiklius, kurie išdėstyti Valstybės lūkesčių raštuose.
„Tikimės, jog valstybės keliami lūkesčiai įmonėms, susiję su finansiniais rezultatais, grąža valstybei, optimalia kapitalo struktūra, bei išgrynintos veiklos ir numatytos jų vykdymo apimtys padės VVĮ tobulinti strateginius veiklos planus, užtikrinti strateginių tikslų ir uždavinių tinkamą įgyvendinimą. Valdymo koordinavimo centras savo ruožtu prisidės prie šių procesų stebėsenos ir vertinimo tobulinimo“, – nurodė V. Danielius.
