SVARBIAUSI 2023 METŲ VVĮ SEKTORIAUS ĮVYKIAI
Prisiminkime ir apžvelkime svarbiausius VVĮ sektoriaus įvykius 2023-iasiais.
2023 m. sausio 2 d. Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), „Oro navigacija“ (ON) ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) buvo pertvarkytos į akcines bendroves. Pertvarka atlikta įgyvendinant Vyriausybės programą bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas peržiūrėti, supaprastinti ir suvienodinti VVĮ teisines formas.
2023 m. sausio 3 d. Veiklą pradėjo VĮ Žemės ūkio duomenų centras, kuris įkurtas reorganizavus sujungimo būdu tris valstybės įmones – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą „GIS-Centras“ ir VĮ Valstybės žemės fondą – perimant visas šių įmonių teises ir pareigas.
2023 m. sausio 11 d. Vyriausybė pritarė pakeistam VVĮ pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planui, kuriame numatyta pradėti pradėti UAB „Lietuvos kinas“ likvidavimo procedūras, valstybės įmonių – VĮ „Valstybinė miškų urėdija“, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ – pertvarkymo į akcines bendroves procedūras; VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pertvarkymą į viešąją įstaigą. Šiomis pertvarkomis tęsiamas VVĮ valdymo centralizavimo plano įgyvendinimas, kuriam buvo pritarta dar 2021 metais.
2023 m. vasario 15 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) tapo vienintele valstybės finansų įstaiga, kuri teikia paramą verslui, įskaitant ir įmones, negaunančias bankų finansavimo. Šiuo veiksmu baigtas dar vienas Nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) konsolidavimo reformos etapas, kurio pagalba Nacionalinis plėtros fondas padės sujungti ministerijų strateginius tikslus, finansinius šaltinius ir finansų rinkos dalyvius. Vyriausybės nutarimu, „Invega“ vienintelė turi NPĮ statusą, o jos antrinės įmonės šio statuso neteko. Toliau yra tęsiamas 2022 m. spalį Vyriausybės pradėtas nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas. Konsolidacija vykdoma reorganizuojant UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondą (ŽŪPGF) ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) prijungimo prie INVEGOS būdu bei perduodant INVEGAI didžiąją dalį UAB Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) veiklos.
2023 metais VVĮ kolegialių valdymo ir priežiūros organų depolitizavimas ir nepriklausomumo didinimas pasiekė naują lygį: pirmąkart visų VVĮ valdybų ir stebėtojų tarybų pirmininkai tapo nepriklausomi. Nepriklausomi ir depolitizuoti VVĮ kolegialūs organai yra vienas svarbiausių efektyvios ir skaidrios VVĮ valdysenos elementų. Renkamuose VVĮ kolegialių organų sudėtyse nepriklausomų narių dalis išaugo iki 65 proc. ir tai atitinka gerąją EBPO valdysenos praktiką.
2023 m. birželio 21 dieną UAB Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) buvo perduotas Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU). Anksčiau įmonė buvo pavaldi Aplinkos ministerijai, o šiuo perdavimu buvo įgyvendintas paskutinis šios įmonės pertvarkos žingsnis. Visas SPSC reformacijos procesas buvo vykdomas, atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas.
2023 m. liepos mėnesį atliktas VVĮ strategijų įgyvendinimo vertinimas parodė, kad kas ketvirtos VVĮ siektini finansiniai rodikliai yra nepakankamai ambicingi. Geopolitinė situacija, karas Ukrainoje, energetinių išteklių kainų krizė, pasaulinės tiekimo grandinės sutrikimai – veiksniai, darę neigiamą įtaką, nemažos dalies VVĮ rezultatams: tik vos daugiau nei pusė VVĮ – 58 proc. – tinkamai įgyvendino visus iškeltus pagrindinius – ilgalaikio pelningumo, optimalios kapitalo struktūros bei dividendų ir pelno įmokų – rodiklius. Iš viso 2022 metais buvo įvykdyta 78,1 proc. finansinių rodiklių, nefinansinių – 85,7 proc.
2023 m. liepos 31 d. Vyriausybė pritarė atnaujintam VVĮ pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planui. Planuojama, kad pasibaigus 2024-iesiems metams, VVĮ portfelyje liks 31 įmonė – visos akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės (nebeliks valstybės įmonės (VĮ) juridinį statusą turinčių įmonių).
2023 metų sausio – gruodžio mėnesiais buvo suformuota naujos 6 VVĮ ir 10 jų dukterinių įmonių valdybų.
2023 m. rugsėjo 1 d. valstybės įmonė Lietuvos oro uostai buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę. Ši įmonė buvo paskutinė iš Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonių, persitvarkiusių į akcinę bendrovę, tad susisiekimo srityje nebeliko VĮ teisinę formą turinčių įmonių.
2023 metų spalio 11 d. Pristatytas VVĮ Gerosios valdysenos indeksas. Naujausias Valdymo koordinavimo centro atliktas vertinimas parodė, kad geriausias valdysenos praktikas didelių įmonių kategorijoje įgyvendina AB „Ignitis grupė“, vidutinio dydžio įmonių kategorijoje – AB „Smiltynės perkėla“, mažų įmonių kategorijoje – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Vertinant įmonių pasiekimus konkrečiose gerosios valdysenos srityse, skirtos specialios nominacijos. Strateginio planavimo ir įgyvendinimo lyderiu pripažinta UAB „Toksika“, profesionaliausios valdybos apdovanojimą pelnė AB „Kelių priežiūra“, o už valdysenos pažangą apdovanota AB Lietuvos oro uostai.
Per 2023 metų sausio – gruodžio mėnesius buvo paskirti 8 nauji VVĮ generaliniai direktoriai. Galiojantys įstatymai numato, kad šių įmonių vadovai savo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi 5 metų trukmės kadencijas iš eilės. EBPO rekomenduoja atsisakyti nuostatų, nustatančių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimų.
