Įvertintas VVĮ strateginis planavimas: kas ketvirtos VVĮ siektini finansiniai rodikliai nepakankamai ambicingi
Vis daugiau valstybės valdomų įmonių (VVĮ) kelia strateginius tikslus, kaip didinti pelningumą ir uždirbti valstybei finansinę grąžą, tačiau jie nėra pakankamai ambicingi, rodo naujausias Valdymo koordinavimo centro atliktas VVĮ strategijų įgyvendinimo vertinimas.
„Šiemet vertinome VVĮ strateginius veiklos planus ir juose numatytus tikslus bei uždavinius, kurie pirmąkart buvo išsikelti pagal naująją Vyriausybės patvirtintą veiklos matavimo rodiklių koncepciją. Įmonių strateginiuose veiklos planuose padaugėjo siektinų finansinių rodiklių, tačiau beveik kas ketvirta VVĮ pernai vis dar buvo nusimačiusi „žemiausios ribos“ siektinus finansinius rodiklius, kurie „apsidraudžiant“ dėl jų įgyvendinimo praktiškai buvo garantuotai pasiekiami. Tai yra ydinga praktika, kurią būtina keisti, siekiant, kad VVĮ strateginiai tikslai bei uždaviniai būtų keliami ambicingiau“, – sako Valdymo koordinavimo centro direktorius Vidas Danielius.
VVĮ strateginiuose planuose nefinansiniai tikslai ir uždaviniai išlieka dominuojantys, nors proporcija nežymiai per 2022 metus pasislinko, pavyzdžiui, jei 2019 m. finansiniai rodikliai nesiekė 24 proc., pernai jie jau sudarė beveik 30 proc. Finansinių tikslų bei uždavinių VVĮ kėlėsi vidutiniškai po 8, nefinansinių – 20. Mažiausiai siektinų tikslų sau kėlėsi UAB „Lietuvos monetų kalykla“ (viso – 11, iš kurių 7 – finansinius), tuo tarpu daugiausiai tikslų ir uždavinių fiksavo VĮ „Turto bankas“ – viso 70, iš kurių 13 finansinių. Taip pat Valdymo koordinavimo centro vertinimas atskleidė, kad apie 14 proc. visų vertintų VVĮ, pasirinko itin intensyvų 50-70 strateginių tikslų ir uždavinių žemėlapį. „Išlieka tendencija į VVĮ strateginių tikslų bei uždavinių žemėlapį įtraukti nemažą skaičių vienkartinių užduočių, kurios didina bendrą tikslų ir uždavinių skaičių ir nukreipia dėmesį nuo esminių ir svarbiausių“, – pažymi V. Danielius.
Iš viso 2022 m. buvo įvykdyta 78,1 proc. finansinių rodiklių, nefinansinių – 85,7 proc.
Geopolitinė situacija, karas Ukrainoje, energetinių išteklių kainų krizė, pasaulinės tiekimo grandinės sutrikimai – veiksniai, neigiamai įtakoję nemažos dalies VVĮ rezultatus: tik vos daugiau, nei pusė VVĮ – 58 proc. – tinkamai įgyvendino visus iškeltus pagrindinius – ilgalaikio pelningumo, optimalios kapitalo struktūros bei dividendų ir pelno įmokų – rodiklius.
Daugiau nei trečdalis visų vertinamų VVĮ finansinius bei nefinansinius tikslus ir uždavinius vykdė, daugiau nei 150 proc. viršijant suplanuotas siektinas rodiklių vertes.
„Žinoma, dalies įmonių finansinių tikslų siektinų verčių viršijimas gali būti siejamas su išoriniais, t. y. nuo pačių VVĮ nepriklausančiais veiksniais, pavyzdžiui, AB Giraitės ginkluotės gamyklos išsikeltas ilgalaikio pelningumo – metinės EBITDA rodiklis pasiektas 187 proc., nuosavo kapitalo grąžos ROE – 218 proc. labiausiai dėl karo Ukrainoje išaugusios pagaminamų šovinių paklausos ir, to rezultate, didėjančių pardavimų apimčių bei pačios produkcijos pardavimo kainų augimo. – aiškino V. Danielius. – Energetikos kainų krizė, neleidusi daliai VVĮ uždirbti išsikeltų pelningumo rodiklių, kitoms VVĮ sukūrė galimybę uždirbti didesnes pajamas, pavyzdžiui, AB „Klaipėdos nafta“ išnaudojo atsiradusią galimybę dėl Europos poreikio diversifikuoti „Gazprom“ produkcijos tiekimą, įsitraukti į tarptautinius suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų projektus, didinant koreguotą nuosavo kapitalo grąžą ROE apie 300 proc.“.
Taip pat Valdymo koordinavimo centro vadovas V. Danielius atkreipė dėmesį, kad kas ketvirta VVĮ rinkosi „saugų“ planavimą, išsikeliant žemesnes siektinas rodiklių vertes, kurias bus itin lengva pasiekti, jas faktiškai viršijant net 200-300 proc. Tarkim, AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, teisingai prognozavusi dalies krovinių praradimą dėl geopolitinės situacijos, pasirinko itin atsargias kai kurių finansinių tikslų siektinas vertes, pavyzdžiui, 2019-2021 m. uždirbusi vidutiniškai 6,4 proc. metinę nuosavo kapitalo grąžą ROE, 2022 m. siektina verte pasirinko vos 1,7 proc., o faktiškai dėl uosto rinkliavos kainodaros pakeitimų, atsinaujinusios kruizinės laivybos bei remonto paslaugų paklausos ir pan., uždirbo 4,5 proc. ROE. AB „Lietuvos paštas“ savo strategijoje laikėsi griežtos pozicijos, jog 2022 m. nuosavo kapitalo grąža ROE arba bus lygi 0 arba bus vos daugiau už 0, tačiau faktiškai uždirbo 15,1 proc.
Valdymo koordinavimo centro parengtos išvados bei rekomendacijos dėl VVĮ strateginio planavimo ir siektinų rodiklių įgyvendinimo yra pateiktos Vyriausybei.
