Įvertinta VVĮ valdysena: siekiama aukštai iškeltos kartelės
Valdymo koordinavimo centras pristato kasmetinį gerosios valdysenos indeksą, kuriuo įvertinama valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysenos kokybė. Per pastaruosius metus didžiausi teigiami valdysenos pokyčiai padaryti atskaitomybės ir kolegialių organų srityse, o prasčiausiai įvertinta VVĮ tvarumo veikla.
Jau 10 metų iš eilės sudaromas VVĮ Gerosios valdysenos indeksas yra vienas pagrindinių įrankių, kuriuo vertinami kokybiniai VVĮ valdysenos aspektai. Kiekviena VVĮ yra įvertinama pagal 260 kriterijų, atliepiant EBPO rekomendacijas, Skaidrumo gairių bei kitus VVĮ veiklą reglamentuojančius dokumentus ir geriausias pasaulines praktikas
„Šiemet yra jubiliejiniai Indekso metai – nuo pirmojo Gerosios valdysenos indekso vertinimo praėjo 10 metų. Žvelgiant retrospektyviai – pokytis, kuris įvyko per šį laiko tarpą yra didžiulis, ypač jeigu žiūrėtume 2012 metų akimis. Jau nekalbant apie tais metais buvusį VVĮ skaičių – 115, iš kurio net 77 buvo VĮ teisinės formos įmonės, o iš tuo metu veikusių 38 bendrovių, tik 10-tyje suformuotų valdybų sudėtyje buvo nepriklausomų narių. Visgi, nuolat esant šiame procese, pokytis atrodo savaime suprantamas ir kartais netgi nepakankamas, tačiau galime drąsiai teigti, kad progresas yra didelis bei pastebimas net ir tarptautiniame kontekste. Konsultuodami EBPO šalis – kandidates puikiai suprantame, kokį nelengvą kelią reikės nueiti toms valstybėms, kurios dar tik pradeda tai, ko mes ėmėmės prieš 10 metų“ – sako Valdymo koordinavimo centro vadovas Vidas Danielius.
VVĮ valdysenos lygis stabiliai auga, nors bendras viso VVĮ portfelio vertinimas vis dar išlieka vidutinis. „Visgi geroji valdysena priklauso ne tik nuo įmonės vadovybės, bet ir nuo valdytojo. Vieša paslaptis, kad dalis valdytojų neatsakingai žiūri į valdyseną kaip į visumą ir nesiima savalaikių veiksmų, profesionalios įmonių valdysenos užtikrinimui. Dažniausiai tai būna susiję su pavėluotai inicijuojamomis valdybų atrankomis, pavyzdžiui Susisiekimo ministerijos 8 įmonės kurį laiką veikė be valdybos, taip neužtikrinant tinkamos įmonių valdysenos“, – pastebi V. Danielius.
Šiemet Gerosios valdysenos indekso vertinimas buvo sugriežtintas tačiau net ir esant aukštesnei VVĮ valdysenos vertinimo kartelei, daugiau negu pusė VVĮ sektoriaus įmonių valdysena įvertinta teigiamai. Nors kol kas dar nėra nė vienos VVĮ, kurioje visi keliami valdysenos reikalavimai būtų įgyvendinti pilna apimtimi, tačiau daugumos didžiųjų VVĮ yra stipriai patobulėjusios ir jų taikomi valdysenos principai gali būti laikomi pavyzdiniais.
2021–2022 metų Indekso rezultatai rodo, kad reikšmingiausi valdysenos pokyčiai fiksuojami skaidrumo srityje. Pagerėjo tiek VVĮ metinių pranešimų kokybė, tiek informacijos atskleidimas ir jos prieinamumas visuomenei. Aukščiausiu balu yra vertinama kolegialių organų sritis, kuriai pastaraisiais metais buvo skirtas ypatingas dėmesys. Šiuo metu visos VVĮ yra suformavusios valdybas, kuriose daugumą ar bent pusę narių sudaro nepriklausomi nariai, nėra valstybės politikų ar politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Pirmą kartą Indekso vertinime fiksuojamas net dviejų kolegialių organų dimensijoje esančių kriterijų aukščiausias teigiamas A+ įvertinimas, t. y. nepriklausomumo/ sudėties ir kompetencijų kriterijų. Taip pat patobulėjo kolegialaus organo darbo organizavimo praktikos, įmonių veiklos priežiūra bei daugiau dėmesio skiriama bendram valdysenos gerinimui.
„Net neabejoju, kad minėtas pokytis buvo įmanomas tik todėl, kad tiek Valstybė, tiek Valdymo koordinavimo centras ir visa VVĮ bendruomenė vieningai sutarė gerinti VVĮ valdyseną, o Gerosios valdysenos indeksas tapo vienu iš pagrindinių įrankių šio tikslo užtikrinimui“, – akcentuoja V. Danielius
Tuo tarpu prasčiausiai iš visų valdysenos kriterijų yra įvertintos VVĮ rengiamos tvarumo ataskaitos. „Šioje srityje lyginant su praėjusiais metais vyksta teigiami pokyčiai ir didėja įmonių dalis, kurios pasirengia darnumo politikas, taip pat didėja įmonių skaičius, taikančių tarptautinius standartus, tačiau VVĮ vis dar stipriai atsilieka nuo geriausių pasaulinių praktikų“, – teigia V. Danielius.
Valdymo koordinavimo centro vadovas V. Danielius pažymi, kad valdysenos lygis VVĮ sektoriuje nėra vienodas. „Vis dar yra ženkli dalis mažų ir ypač mažų įmonių, kuriose, pavyzdžiui, dirba tik 10 ar net mažiau darbuotojų. Dėl ypač ribotų administracinių išteklių praktiškai neįmanomas šių įmonių valdysenos stiprinimas, kadangi tokiose įmonėse nėra jokių galimybių sukaupti valdysenos kompetencijas, o ir dažnai tai ekonomiškai nenaudinga. Daugumą VVĮ valdysenos praktikų, ypač kiek tai susiję su akcininko veiksmais, efektyviau įgyvendinti gali padėti tik VVĮ valdymo centralizavimas“, – tvirtina jis.
Kaip rodo naujausias Valdymo koordinavimo centro atliktas vertinimas, geriausias valdysenos praktikas didelių įmonių kategorijoje įgyvendina AB „Ignitis grupė“, vidutinio dydžio įmonių kategorijoje – UAB „Toksika“, mažų įmonių kategorijoje – UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“.
Vertinant įmonių pasiekimus konkrečiose gerosios valdysenos srityse, skirtos specialios nominacijos. Už atskaitomybę įvertinta AB „Smiltynės perkėla“. Valdysenos pažangos nominacija skirta VĮ Valstybinių miškų urėdija, o pažangiausia dukterine įmone paskelbta AB „Litgrid“. Profesionaliausiu valdytoju pripažinta Finansų ministerija.
Valdymo koordinavimo centro sudaromas VVĮ gerosios valdysenos indeksas apima tris pagrindines sritis: skaidrumą, kolegialius organus, strateginį planavimą ir įgyvendinimą. Indekso metodika kasmet yra peržiūrima bei atnaujinama, siekiant reaguoti į pokyčius VVĮ veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose bei besikeičiančiose valdysenos praktikose.
Detaliau susipažinti su 2021-2022 m. VVĮ gerosios valdysenos indekso rezultatais galima internetinėje Valdymo koordinavimo centro svetainėje https://governance.lt/valdysenos-indeksas/#indekso-rezultatai .
