Valstybės valdomų įmonių susisiekimo ir miškininkystės sektoriai šiemet valstybės biudžetą pildė gausiausiai. Miškininkytės sektorius paskyrė net 5 kartus didesnes pelno įmokas, kuriose siekė daugiau nei 22 mln. eurų. Susisiekimo sektoriaus įmonių valstybei išmokėti dividendai ir pelno įmokos išaugo iki 82 mln. eurų ir buvo ketvirtadaliu didesnės nei ankstesniais metais. Tai rodo naujausios Valdymo koordinavimo centro parengtos apibendrintosios 2018 metų Lietuvos valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos ataskaitos.
Šiandien vykusioje Valdymo koordinavimo centro organizuotoje konferencijoje, kurioje dalyvavo valdysenos ekspertai bei aukščiausi valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ir savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) vadovai, pristatyti 2018-aisiais pasiekti įmonių rezultatai, jų uždirbta grąža valstybei, įveikti iššūkiai bei diskutuota apie tolimesnes VVĮ ir SVĮ valdysenos efektyvinimo galimybes.
„Iš valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, visų pirma, tikimės tvaraus augimo, kuris užtikrintų tiek svarų indėlį į šalies biudžetą, tiek kokybišką valstybės pavestų socialinių funkcijų vykdymą. Tenka konstatuoti, kad finansinių rodiklių ir grąžos augimas kai kuriuose VVĮ sektoriuose sulėtėjo, tačiau praėję 2018-ieji buvo sėkmingi, įgyvendinant reikšmingas reformas įmonių valdymo politikoje. Sėkmingai įgyvendinta miškų urėdijų centralizacija, reorganizuotos kelių priežiūros įmonės, visiškai depolitizuotas VVĮ valdymas ir kiekvienai įmonei pradėti kelti ne bendrieji, bet indivizualizuoti tikslai yra svarbūs žingsniai, leidę atsigauti tiems VVĮ sektoriams, kurie buvo sustabarėję ir negebėjo efektyviai valdyti turimus išteklius.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad po 6 metų pertraukos grįžtame prie nuodugnesnės SVĮ stebėsenos. Įmonių veiklos skaidrinimas per duomenų ir informacijos viešumą šiemet tapo pirmuoju svarbiu postūmiu, siekiant tobulinti įmonių valdyseną ir įgyvendinti efektyvią, koordinuotą bei profesionaliais sprendimais pagrįstą SVĮ valdymo politiką“, – pažymi ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
Bendro VVĮ portfelio pokytį paveikė energetikos sektorius
Valdymo koordinavimo centro vadovas Vidas Danielius atkreipė dėmesį, kad analizuojamas bendrasis VVĮ portfelis yra priklausomas nuo energetikos sektoriaus įmonių veiklos, todėl apibendrinti finansiniai VVĮ rezultatai didžiąja dalimi atspindi pokytį būtent šiame sektoriuje.
Bendra VVĮ į valstybės biudžetą paskirtų dividendų ir pelno įmokų suma yra susitraukusi 21,6 proc. – iki 136,6 mln. eurų, o bendras VVĮ portfelio uždirbtas grynasis pelnas sumažėjęs beveik perpus – iki 117,1 mln. eurų.
„Energetikos sektoriaus įmonės, priklausydamos nuo reguliacinių veiksnių patyrė apskaitinius nuostolius, susijusius su turto perkainojimu, bei išaugusias sąnaudas dėl elektros energijos ir dujų įsigijimų kainos augimo. Šie kainų pokyčiai nebuvo pilna apimtimi perkelti ant elektros bei dujų vartotojų pečių ir įtraukti į tarifus, todėl ženkliai atsiliepė „Lietuvos energijos“ (dab. – „Ignitis“) įmonių grupės rezultatams. Beto, tiek „Lietuvos energijos“, tiek „EPSO-G“ įmonių grupės turėjo perkainoti turtą, tad rezultatai traukėsi ir turėjo neigiamą įtaką bendrai VVĮ portfelio grąžai bei dividendams valstybei.
Nepaisant susitraukusių bendrojo VVĮ portfelio finansinių rezultatų, galime pasidžiaugti didesne augančią grąžą generuojančių įmonių sektorių diversifikacija. Labiausiai matoma susisiekimo ir miškininkystės sektorių finansinės grąžos augimo tendencija“, – pabrėžė V. Danielius.
Susisiekimo sektoriaus įmonės bendrai pernai uždirbo beveik 106 mln. eurų grynojo pelno, kuris lyginant su 2017-aisiais išaugo 37,9 proc. Tai sudarė liūto dalį – 90,3 proc. – viso VVĮ portfelio pelno. Susisiekimo sektoriaus įmonėms pernai pavyko pasiekti 5,2 proc. nuosavo kapitalo grąžą, kuri buvo aukščiausia tarp visų VVĮ sektorių. Dividendų ir pelno įmokų, paskirtų į valstybės biudžetą, suma siekia 82 mln. eurų, t. y. 24,9 proc. didesnė nei ankstesniais metais.
Po įvykdytos 42 miškų urėdijų reorganizacijos pastebimas ir miškininkystės sektoriaus, kuriam atstovauja VĮ Valstybinės miškų urėdija, rezultatų augimas: pajamų uždirbta 9,9 proc. daugiau, t. y. 180,4 mln. eurų, o į valstybės biudžetą paskirta beveik 5 kartus išaugusi ir 22,1 mln. eurų siekianti pelno įmoka.
Taip pat per 22 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų eurų valstybės biudžetą šiemet yra išmokėjusios energetikos sektoriaus įmonės. Sektoriaus apyvarta augo daugiau nei 10 proc., tačiau grąžos rodikliai mažėjo. Tai yra vienintelis iš visų sektorių, kuris pernai patyrė 49 mln. eurų nuostolį.
Kitų įmonių sektoriaus pajamos 2018 metais augo 2,5 proc. ir sudarė 173,7 mln. eurų, t. y. 6,3 proc. viso VVĮ portfelio pajamų. Sektoriaus grynasis pelnas siekė 11,4 mln. eurų ir išliko panašus kaip ir ankstesniais metais. Į valstybės biudžetą paskirtų dividendų ir pelno įmokų suma yra sumažėjusi beveik penktadaliu ir siekė per 10 mln. eurų.
Įtvirtinti aukšti valdysenos standartai
Konferencijoje dalyvavęs EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupės pirmininkas Lars Erik Fredriksson pabrėžė, kad pastaraisiais metais vykstantis Lietuvos VVĮ valdysenos pokytis yra pažangumo įrodymas.
Per 2018 metus sėkmingai vykdytas VVĮ renkamų kolegialių organų (valdybų, stebėtojų tarybų ir kt.) depolitizavimas: juose visiškai nebeliko politikų ir politinio pasitikėjimo narių, o nepriklausomų narių dalis per vienerius metus išaugo nuo 32,8 proc. iki 55,7 proc. Dukterinių įmonių kolegialių organų struktūrose situacija skiriasi – jose vis dar stokojama nepriklausomų narių.
Optimizuojant VVĮ veiklą, jų skaičius pernai sumažintas net 47 įmonėmis, iki 61.
Savivaldybių biudžetus papildė penktadalis įmonių
Taip pat šiandien Valdymo koordinavimo centras pristatė ir SVĮ veiklos rezultatus apibendrinančią ataskaitą.
Šiemet dividendus ir pelno įmokas iš savo valdomų įmonių gavo mažiau nei pusė Lietuvos savivaldybių. Iš viso tik penktadalis visų šalies SVĮ (46 įmonės) paskirtais dividendais ir pelno įmokomis papildė savivaldybių biudžetus. Bendra SVĮ grąža savivaldybėms sumažėjo 29,1 proc. ir siekė 16 mln. eurų.
SVĮ portfelio pardavimo pajamos augo trečius metus iš eilės ir 2018 metais išaugo iki 953,2 mln. eurų. Didžiausios įtakos SVĮ portfelio apyvartos šuoliui turėjo šilumos tinklų sektoriaus pardavimo pajamų augimas. Ženkliausiu augimu išsiskyrė Vilniaus miesto SVĮ portfelio pardavimo pajamos, kurios išaugo 20,6 proc. iki 312,6 mln. eurų.
Per 2018 metus SVĮ uždirbo 45,6 mln. eurų grynojo pelno – tai 8,9 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Daugiausiai grynojo pelno uždirbo Vilniaus miesto SVĮ (17,6 mln. eurų), mažiausiai – Šiaulių miesto SVĮ (1,5 mln. eurų).
Iš viso pernai veiklą vykdė 250 SVĮ. Vidutiniškai kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje yra 4 SVĮ ir tik vienintelė Panevėžio rajono savivaldybė neturi nei vienos SVĮ kontrolinio akcijų paketo.
Detaliau susipažinti su naujausiomis Valdymo koordinavimo centro parengtomis ataskaitomis, kuriose pateikiami visų Lietuvos valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių duomenys, galima internetinėje Valdymo koordinavimo centro svetainėje https://governance.lt/vkc-ataskaitos/.
