EBPO ATASKAITOJE – VVĮ DIVIDENDŲ MOKĖJIMO POLITIKA
Šią savaitę Valdymo koordinavimo centro vadovas Vidas Danielius dalyvavo Paryžiuje vykusiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupės susitikime, kur vienas svarbiausių klausimų buvo EBPO ir Pasaulio banko iniciatyva parengta VVĮ dividendų politikos ir jų išmokėjimo atskirose šalyse analizė, apžvelgianti ir Lietuvos situaciją.
„Atlikta išsami studija, kurioje ne mažas dėmesys yra skirtas ir Lietuvos dividendų politikai. Mūsų šalyje taikoma VVĮ dividendų paskirstymo tvarka yra tapusi labiau individualizuota ir skatina įmones didinti pelningumą, efektyvumą ir pasiekti optimalią kapitalo struktūrą, kad kuo daugiau uždirbto pelno liktų investicijų plėtrai. Labai svarbu, kad VVĮ dividendų politika būtų periodiškai peržiūrima ir atitiktų valstybės ir kitų akcininkų lūkesčius“, – sako Valdymo koordinavimo centro vadovas V. Danielius, kuris kartu yra ir EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupės biuro narys.
Jis pažymi, kad VVĮ dividendų politika Lietuvoje yra formuojama daugiau nei 25 metus. Pirmasis Vyriausybės nutarimas dėl dividendų ir pelno įmokų buvo priimtas 1997 m. ir juo buvo nustatyta, kad dividendams skiriama pelno dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 7 proc. nuosavo kapitalo. Vėliau pagal EBPO šalių praktiką dividendai pradėti skaičiuoti nuo VVĮ paskirstytino pelno.
2018 m. pelno dalis, skirta dividendams už finansinius metus mokėti, buvo pradėta sieti su nuosavo kapitalo grąža (ROE). Tai reiškia, kad dividendų mokėjimas priklauso nuo įmonės efektyvumo: kuo didesnis ataskaitinių metų ROE, tuo mažesnę pelno dalį VVĮ turi išmokėti dividendais į valstybės biudžetą.
2021 m. Vyriausybė patvirtino nutarimą, kuriuo nustatomi pagrindiniai veiklos rodikliai, kurių tikimasi iš kiekvienos VVĮ, įskaitant ir dividendus. Nors dauguma VVĮ pasiliko prie tradicinės ROE pagrįstos dividendų mokėjimo schemos, kai kurios VVĮ pasirinko kitokią schemą – fiksuotas ir kasmet didėjančias sumas arba tam tikrą procentą nuo kai kurių jų KPI – ir tai leidžia labiau individualizuoti įmonės dividendų išmokėjimo metodą.
Danielius atkreipdamas EBPO kolegų dėmesį, pažymėjo, kad VVĮ indėlis į valstybės biudžetą kasmet didėja. Nepaisant pastarųjų metų iššūkių – COVID-19 pandemijos ir geopolitinės krizės – kai kurios VVĮ neteko gana didelių pajamų, tačiau įmokos į valstybės biudžetą per šį laikotarpį išliko nepakitusios ir didėjo – nuo 150 mln. 2019 m. iki daugiau nei 180 mln. 2022 m. Pernai VVĮ paskirtais dividendais, pelno įmokomis ir mokamais netipiniais mokesčiais valstybės biudžetą papildė 183,7 mln. eurų – tai sudaro vidutiniškai po 66 eurus kiekvienam Lietuvos gyventojui.
Valdymo koordinavimo centras atstovauja Lietuvą EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje. Ši darbo grupė keičiasi informacija tarp EBPO šalių narių VVĮ valdysenos gerinimo klausimais ir prižiūri, kaip įgyvendinamas gerosios EBPO valdysenos praktikos.
