2024 metų pirmasis pusmetis – palankus VVĮ susisiekimo ir energetikos sektoriams
2024 metų pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tarp valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pastebimiausiai augo susisiekimo sektorius. Pastarajame veikiančių VVĮ grynasis pelnas, lyginant 2023 ir 2024 metų pirmuosius pusmečius, didėjo ketvirtadaliu – iki 46,2 mln. eurų. Ne toks intensyvus, tačiau virš 4 proc. siekęs, augimas fiksuotas ir energetikos sektoriuje veikiančiose VVĮ, kurių uždirbtas grynasis pelnas bendrai sudaro 67 proc. viso VVĮ portfelio pusmečio grynojo rezultato.
Skaičiuojant visų VVĮ per 2024 metų pirmąjį pusmetį uždirbtą grynąjį pelną, jis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, neženkliai sumažėjo. Nukrito 5,6 proc. – iki 297 mln. eurų.
Susisiekimo sektoriuje veikiančių VVĮ 2024 metų pirmų šešių mėnesių grynasis pelnas sudarė net 65 proc. per visus 2023 metus šio sektoriaus VVĮ uždirbto grynojo pelno ir tai yra didžiausias rezultatas per pastarąjį penkmetį. Reikšmingai, t. y. daugiau nei du kartus, augo AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės pelnas, kuris per 2024 metų pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo iki 20,4 mln. eurų.
VVĮ portfelio pardavimo pajamos 2024 metų pirmąjį pusmetį iš viso siekė 2,1 mlrd. eurų bei lyginant su 2023 metų pirmuoju pusmečiu, buvo 9,8 proc. mažesnės.
Didžiausią įtaką kiek mažesnei šių metų pirmojo pusmečio bendro VVĮ portfelio apyvartai turėjo energetikos sektoriaus įmonių pajamų pokytis – šio sektoriaus pajamos, lyginant šių ir praėjusių metų pirmąjį pusmetį, nukrito 15,5 proc. iki 1,4 mlrd. eurų.
Net ir sumažėjusios penktadaliu, daugiau nei pusę viso VVĮ portfelio pajamų sudarė energetikos sektoriui priklausančios AB „Ignitis grupė“ pajamos, kurios siekė 1,1 mlrd. eurų. Tiesa, įmonės apyvartai neigiamą poveikį darė sumažėjusios gamtinių dujų pardavimų ir elektros energijos pardavimo pajamos.
Pastebimai kito ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos apyvarta, kuri sumažėjo 16,5 proc. – iki 131,8 mln. eurų. Pagrindinė apyvartos mažėjimo priežastis – 28,1 proc. siekęs žaliavinės medienos pardavimo kainos mažėjimas.
Valdymo koordinavimo centro direktorius Vidas Danielius pažymi, jog nepaisant kiek mažesnės nei pernai VVĮ 2024 metų pirmojo pusmečio apyvartos, bendri rezultatai rodo, kad įmonės veikia efektyviau.
„Mažiau pelningą pusmetį labiausiai nulėmė ne tokia rezultatyvi įmonių finansinė ir investicinė veikla. Kita vertus, VVĮ sąnaudos mažėja sparčiau nei pajamos, o tai reiškia, kad pagrindinės veiklos pelningumas auga. Pavyzdžiui, 2024 metų pirmąjį pusmetį, Lietuvoje veikiančių VVĮ veiklos pelnas, lyginant su ankstesnių metų pirmais pusmečiais, buvo didžiausias per pastaruosius 5 metus bei siekė 325,9 mln. eurų – 6,3 proc. daugiau, lyginant su 2023 metų pirmuoju pusmečiu.
Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA), šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, paaugo 7,1 proc. – iki 547,3 mln. eurų“, – sako V. Danielius.
Be to, pasak V. Danieliaus, iki šių metų pabaigos turi būti įvykdyti paskutiniai VVĮ pertvarkos plane numatyti darbai. Juo vadovaujantis ir intensyviai bendradarbiaujant VVĮ, ministerijoms ir kitoms suinteresuotoms institucijoms, buvo pasiekti ambicingi tikslai, reikalingi VVĮ portfelio optimizavimui ir tolesniam centralizavimui.
Verta pažymėti, kad jau visai netrukus, nuo 2025 metų laukia naujas Vyriausybės nustatytų pagrindinių veiklos matavimo rodiklių etapas 2025-2027 metų periodui. Tai jau antras toks laikotarpis po 2022 metais pradėtos taikyti pagrindinių veiklos rodiklių koncepcijos.
Detaliau su Valdymo koordinavimo centro parengta pirmojo 2024 metų pusmečio VVĮ portfelio veiklos ataskaita bus galima susipažinti spalio mėnesio viduryje.
2023 metų birželio pabaigoje Lietuvoje iš viso veikė 33 Valstybės valdomos įmonės. Jose dirbo 26 672 darbuotojai – 133 asmenimis daugiau nei metų pradžioje.
