Apie mus

Valdymo koordinavimo centras

Valdymo koordinavimo centras (VKC) – Vyriausybės įsteigtas analitinis bei gerosios valdysenos principų įgyvendinimo centras, siekiantis užtikrinti nuoseklų ir profesionalų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdymą. Centro vykdomos funkcijos apima platų VVĮ veiklos koordinavimo spektrą: nepriklausomų valdybos narių atranką, strateginių planų įgyvendinimo priežiūrą, analitinių ataskaitų rengimą ir VVĮ veiklos viešinimą, pagalbą formuojant VVĮ sektoriaus politiką bei konsultacijas gerosios valdysenos diegimo klausimais. VKC taip pat atstovauja Lietuvą EBPO valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje. Vienintelė VšĮ Valdymo koordinavimo centro savininkė yra valstybė.

Pagrindinis VKC tikslas – skatinti gerojo valdymo principų diegimą VVĮ.

Savo veikloje VKC siekia šių pagrindinių sričių tobulinimo:

• Didinti VVĮ veiklos skaidrumą ir atskaitomybę;
• Didinti nepriklausomų VVĮ kolegialių priežiūros organų nepriklausomumą ir kompetencijas;
• Skatinti VVĮ centralizaciją ir efektyvų valdymą.

2010 metais pirmą kartą paskelbta valstybės valdomo komercinio naudojimo turto apžvalga atskleidė, kad daugumos VVĮ veiklos rezultatai buvo prasti, o įmonių finansinė kapitalo grąža 2009 metais siekė vos 0,1 proc. ir buvo gerokai mažesnė už Europos valstybių valdomų įmonių vidurkį ir vidutinę privataus sektoriaus įmonių kapitalo grąžą Lietuvoje (apie 9 proc.).

2010 metais buvo pradėta vykdyti VVĮ pertvarka, kurios tikslas – siekti, jog valstybė būtų profesionali ir atsakinga įmonių savininkė, aktyviai siekianti efektyvesnės įmonių veiklos. 2010 metų liepos mėnesį Vyriausybė patvirtino Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gaires (Skaidrumo gaires). Šiose gairėse nustatyti esminiai VVĮ veiklos rezultatų atskleidimo reikalavimai, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija (iki 2018 m. gruodžio 31 d. – Ūkio ministerija) buvo paskirsta atsakinga už Skaidrumo gairių įgyvendinimo priežiūrą bei apibendrinančių VVĮ veiklos rezultatų ataskaitų rengimą.

2010 m. liepa

Vyriausybė patvirtino Skaidrumo gaires. Šiose gairėse nustatyti esminiai VVĮ veiklos rezultatų atskleidimo reikalavimai, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (iki 2018 m. gruodžio 31 d. – Ūkio ministerija) paskirsta atsakinga už Skaidrumo gairių įgyvendinimo priežiūrą bei apibendrinančių VVĮ veiklos rezultatų ataskaitų rengimą

Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (iki 2018 m. gruodžio 31 d. – Ūkio ministerija) suburta komanda, kuriai pavesta atlikti Skaidrumo gairių priežiūrą, rengti apibendrintas tarpines ir metines ataskaitas ir prisidėti prie VVĮ pertvarkos politikos formavimo

2011 metai

2012 m. birželis

Vyriausybė patvirtino Nuosavybės gaires, kurios įtvirtina Valdymo koordinavimo centro (VKC) įkūrimą, valdybų kompetencijų ir nepriklausomumo kriterijus, VVĮ aukščiausio lygio tikslų nustatymą ir įgyvendinimą

Įkurtas VVĮ valdymo koordinavimo skyrius Valstybės turto fonde, kuris atlieka VKC funkcijas, numatytas Nuosavybės ir Skaidrumo gairėse

2012 m. rugsėjis

• Skaidrumas (apibendrintų ataskaitų rengimas, įmonių finansinių rezultatų ir efektyvumo vertinimas, VVĮ vadovaujančių darbuotojų atlyginimų analizė);
• Tikslų iškėlimas (VVĮ ilgalaikių pelningumo, optimalios kapitalo struktūros ir dividendų rodiklių skaičiavimas bei suderinimas su VVĮ, VAI ir tvirtinančia institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybe, trumpalaikių specializuotų finansinių ir nefinansinių veiklos matavimo rodiklių skaičiavimas, suderinimas su VVĮ ir VAI bei tvirtinimas; VVĮ strateginių tikslų bei uždavinių tinkamumo ir ambicingumo vertinimas, jų įgyvendinimo stebėsena).;
• Kolegialių organų darbas (valdybos ir stebėtojų tarybos narių nominavimo proceso organizavimas, potencialių kolegialių organų narių duomenų bazės sudarymas, kolegialių organų turimų kompetencijų vertinimas, įmonių valdybų ir stebėtojų tarybų konsultavimas, dalyvavimas VVĮ valdybos ir stebėtojų tarybos narių nominavimo komisijoje);
• Politikos formavimo iniciatyvos (metodinių rekomendacijų rengimas, naujų teisės aktų iniciatyvos, Vyriausybės ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (iki 2018 m. gruodžio 31 d. – Ūkio ministerija) konsultavimas dėl susijusios politikos formavimo);
• Konsultacijos (Vyriausybės ir ministerijų konsultavimas dėl VVĮ valdymo ir svarbiausių akcininko sprendimų priėmimo, VVĮ konsultavimas dėl veiklos ir gerosios valdymo praktikos įgyvendinimo, naujų verslo planų pagrįstumo vertinimas, Vyriausybės ir Finansų ministerijos konsultavimas dėl dividendų išmokėjimo, strateginės reikšmės VVĮ konsultavimas dėl vadovaujančių darbuotojų atlygio).

Lietuvai siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), Lietuva dalyvavo šios organizacijos Bendrovių valdymo komiteto Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje, kurioje Lietuvai buvo suteiktas Dalyvio statusas. Valdymo koordinavimo centras kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (iki 2018 m. gruodžio 31 d. – Ūkio ministerija) aktyviai dalyvauja šios grupės veikloje.

2014 m. spalis

Sujungus VĮ Valstybės turto fondą su VĮ Turto banku, Valdymo koordinavimo centro funkcijas atlieka VĮ Turto banko VVĮ valdymo koordinavimo skyrius

Pakeitus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, valstybės valdomų įmonių Valdymo koordinavimo centro funkcijas atlieka viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“

2017 m. liepa

2020 m. lapkritis

Pasikeitus  Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ tampa VšĮ Valdymo koordinavimo centru.

Kaip atskleidžia 2017 VVĮ veiklos ataskaita, 2017 metai įmonėms buvo sėkmingi ir valstybei leido gauti 202 mln. eurų grąžą, tai yra du kartus daugiau nei 2014 metais. Reikšmingus dividendus ar pelno įmokas moka didesnis įmonių skaičius, prie anksčiau dominavusių „Lietuvos energija“, UAB, įmonių grupės bei AB „Klaipėdos nafta“ ryškėja ir susisekimo sektoriaus įmonių vaidmuo: 34 mln. eurų skyrė AB „Lietuvos geležinkeliai“; po 7 metų pertraukos pelno įmoką mokėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, jos įmoka perkopė 22 mln. eurų; ženkliai augo VĮ „Kelių priežiūra“ ir VĮ „Lietuvos oro uostai“ pelno įmokos.

Vien per 2017 metus priimti ilgą laiką neįgyvendinamais laikyti sprendimai jungti kelių priežiūros įmones ir miškų urėdijas, kurių reorganizavimas baigtas atitinkamai 2017 metų lapkritį ir 2018 metų sausį. Tobulinta kolegialių valdymo ir priežiūros organų narių atrankos tvarka, priimtas sprendimas, kad ne mažiau nei pusę renkamų kolegialaus organo narių turi sudaryti nepriklausomi nariai. Valstybės kontrolės atlikti auditai paskatino peržiūrėti įmonių nuosavybės tikslingumą bei įvertinti valstybės įmonės teisinės formos aktualumą.

Viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“

Viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ (buvusi Socialinės politikos grupė) įsteigta 1996 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje. 2005 m. įstaigos dalininko teisės buvo perleistos Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2010 m. – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (iki 2018 m. gruodžio 31 d. – Ūkio ministerija). Nuo 2017 metų liepos 1 d. viešajai įstaigai „Stebėsenos ir prognozių agentūra“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutartimu pavesta vykdyti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdymo koordinavimo centro funkcijas. Nuo 2020 metų lapkričio mėnesio viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ tampa VšĮ Valdymo koordinavimo centru.